Žemės ūkį pasaulyje valdo kooperatyvai

2015-01-01, zum.lt informacija

Mūsų žemdirbiai, prisimindami sovietmetį, kratosi bet kokios minties apie kooperatyvus. Dažnai tenka išgirsti, kad burtis ir dirbti kartu nėra prasmės, juolab dalytis pelnu, kuris ir taip nėra didelis. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse žemdirbiai noriai prisijungia prie kooperatyvų ir sako, kad tai nesumažina, atvirkščiai – padidina jų pelną. „Rinkos sąlygos tampa vis griežtesnės, verslas jungiasi kurdamas milžiniškus tinklus, todėl smulkiajam žemdirbiui bus vis sunkiau konkuruoti ir derėtis. Todėl verta kooperuotis, vienyti jėgas ir didinti savo pelną“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Ką byloja pasaulio patirtis?

Kaimyninėje Latvijoje žemdirbiai nevengia kooperatyvų ir, žengdami mažais žingsniais, vienijasi. Susibūrę į kooperatyvą žemdirbiai turi geresnes pozicijas, yra stipresni, dėl to gali geriau atstovauti savo interesams derėdamiesi su perdirbėjais. Anot Latvijos kooperatyvų atstovų, jie patys kontroliuoja visą tiekimo grandinę, todėl žemdirbiai gali gauti didesnes pajamas. Pavyzdžiui kooperuoti žemdirbiai už 1 kilogramą pieno gauna 34 eurocentus (1,17 Lt), o vidutinė kaina rinkoje siekia 24 eurocentus (0,82Lt).

Kooperatyvas gali ne tik supirkti pieną, bet ir pats pasigaminti pieno produktų bei užklijuoti savo etiketes. Tinkamai supakuoti ir pažymėti produktai yra parduodami parduotuvėse, o vartotojas visada mieliau pasirinks vietinę produkciją, nei atvežtą iš užsienio. Latvijoje prekybos tinklai, pastebėję tokias tendencijas, patys yra suinteresuoti priimti kooperatyvų gaminius, o už lentynų nuomą neretai neima jokio mokesčio.

Neretai pavieniams žemdirbiams yra sudėtinga su savo produkcija patekti į prekybos tinklus, dėl to renkasi turgelius arba atiduoda gaminius pigiau supirkėjams. Susibūrę į kooperatyvus ūkininkai turėtų daugiau galimybių ne tik užmegzti kontaktus, bet ir bendradarbiauti su parduotuvėmis ir taip pasiekti didesnį vartotojų ratą.

Pirmieji JAV žemdirbių kooperatyvai atsirado dar XX amžiaus pradžioje.1926 metais buvo įkurtas specialus skyrius prie Žemės ūkio ministerijos, atsakingas už kooperatyvų veiklą. Šiuo metu kooperatyvais rūpinasi Kooperatyvų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. JAV 3 iš 5 žemdirbių priklauso vienam ar keliems kooperatyvams. 

Kooperatyvai yra paplitę visame pasaulyje ir apima beveik visas žemės ūkio sritis. Metinė 300 geriausių kooperatyvų apyvarta siekia 1,6 trln. dolerių – tai beveik tiek pat, kiek Kanados BVP. Japonijoje apie 9 mln. žemdirbių priklauso kooperatyvams ir papildomai sukuria 257 000 darbo vietų. Indijoje net 67 proc. namų ūkių yra susibūrę į kooperatyvus. Prancūzijoje net 75 proc. žemdirbių priklauso bent vienam kooperatyvui, o Egipte net 4 mln. ūkininkų gauna pajamas ir išlaiko šeimas, būdami kooperatyvų nariais.

Visame pasaulyje 1 mlrd. žmonių priklauso kooperatyvams, jų dėka sukuriama iki 100 mln. darbo vietų ir pagaminama iki 50 proc. žemės ūkio produkcijos.

Lietuvoje jau prieš kelis metus pradėta skatinti kooperatyvų veiklą. 2007–2013 metų laikotarpiu žemdirbiai turėjo galimybių gauti paramą už įkurto kooperatyvo pirmuosius penkerius veiklos metus. Tuomet iš nacionalinio biudžeto buvo skirta apie 6,3 mln. litų. Parama kasmet pasinaudodavo vidutiniškai per 10 kooperatyvų, o vienerių metų išmokos atskiriems perspektyviai veiklą vykdantiems kooperatyvams siekė gerokai per 200–300 tūkst. litų. Naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos projekte (KPP) taip pat numatytos lėšos kooperatyvams įsikurti. Planuojama skirti 6,176 mln. litų. Vienai pripažintai grupei (organizacijai) remti per penkerius pirmuosius veiklos pradžios metus galės būti skirta iš viso iki 500 tūkst. eurų (1 726,4 tūkst. litų) arba iki 100 tūkst. eurų (345,3 tūkst. litų) – už kiekvienus verslo plano įgyvendinimo metus. Taip pat kooperatyvai, kurių nariai gamina kokybiškus produktus – ekologiškus, išskirtinės kokybės ar su saugomomis ES nuorodomis - galės pretenduoti į valstybės pagalbą šių produktų realizavimo skatinimui, viešinimo kampanijų bei mugių organizavimui. Pagalbos suma, atsižvelgus į gamintojų išlaidas ir poreikius, gali siekti iki 29 tūkst. eurų vienerių metų laikotarpiui.,. „Kooperatyvai Lietuvoje turėtų būti aktyvesni, ginti savo pozicijas, derėtis su kitais rinkos žaidėjais. Raginčiau ir pavienius žemdirbius suvienyti savo jėgas, juolab, kad tam bus skirta papildoma parama. Valdžios institucijos gali būti puikūs tarpininkai, bet rezultatų nepavyks pasiekti be pačių žmonių iniciatyvos“, – kalba žemės ūko ministrė Virginija Baltraitienė.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar jums patinka rugpjūčio orai?