Ginčytini eismo įvykiai: kada dėl avarijos kalti abu vairuotojai?

2017-12-05

Ne visi eismo įvykiai turi vieną kaltininką: draudimo bendrovės ir policijos pareigūnai kiekvieną savaitę susiduria su tokiomis avarijomis, dėl kurių kaltais pripažįstami abu dalyviai. ERGO draudimo bendrovės Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius teigia, kad tokios situacijos sukelia daugybę ginčų tarp abiejų avarijos dalyvių, o jie išsprendžiami tik į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams.

Baigtinis sąrašas neegzistuoja

Sąrašas, pagal kurį visada būtų galima nustatyti abiejų eismo dalyvių kaltę, iš esmės neegzistuoja – kiekvienoje situacijoje yra tam tikrų kintamųjų. Jeigu susiduria du automobiliai siaurame miško keliuke, atbulomis manevruodami aikštelėje ar abiejų vairuotojai teigia sankryžoje „važiavę per žalią“, tai dar nėra priežastis nustatyti vienodą abiejų eismo dalyvių kaltę.

„Kiekvieną atvejį policijos pareigūnai nagrinėja individualiai. Nėra taip, kad visada kaltas tas vairuotojas, kuris bandė išsukti iš šalutinio kelio į pagrindinį, o į jo šoną įvažiavo kitas eismo dalyvis. Gali būti, kad pastarojo automobilio vairuotojas gerokai viršijo greitį ir važiavęs iš šalutinės gatvės neturėjo šansų jo pamatyti. Jei būtų važiuota leistinu greičiu, galbūt nebūtų ir avarijos“, – pavyzdį pateikė draudimo ekspertas.

Nagrinėjant eismo įvykį, paprastai atsižvelgiama į visas tuo metu vyravusias kelio bei aplinkos sąlygas, surenkami liudytojų parodymai, vairuotojų paaiškinimai ir kita medžiaga. Tuomet eismo įvykį nagrinėjantis pareigūnas viską susistemina ir priima sprendimą.

„Yra atvejų, kuomet dažnai nustatoma abipusė kaltė – pavyzdžiui, eismo dalyviams manevruojant atbulomis aikštelėje. Tačiau galbūt vienas vairuotojas įvykio metu kalbėjo telefonu be laisvų rankų įrangos, tad nepastebėjo kliūties? O gal vienas iš vairuotojų – neblaivus? Tai gali būti priežastys, kodėl tokiuose įvykiuose nustatoma ne abipusė, o konkretaus vairuotojo kaltė“, – aiškina T. Nenartavičius.

Išvengti avarijų padeda važiavimas leistinu greičiu

ERGO atstovas sako, jog didžiosios dalies eismo įvykių būtų galima išvengti, jeigu vairuotojai visą laiką važiuotų leistinu greičiu, būtų pakankamai dėmesingi ir prognozuotų kitų eismo dalyvių veiksmus.

„Leistinu greičiu važiuojančio automobilio vairuotojas spėja sureaguoti į daugelį pokyčių ir gali prognozuoti, ką artimiausiu metu darys kitas eismo dalyvis. Todėl matydamas, pavyzdžiui, šalutiniu keliu sparčiai artėjantį ir sustoti nė neketinantį automobilį, jis spėja atlikti manevrą, kad išvengtų susidūrimo, – persirikiuoja ar pristabdo. Greitį viršijantis vairuotojas tokios situacijos gali nė nepastebėti arba ją pamatys, bet nespės sureaguoti tinkamai“, – teigia T. Nenartavičius.

Kaip draudimas atlygina žalą abipusės kaltės atveju?

Pasak T. Nenartavičiaus, jei automobilis apdraustas kasko draudimu, tai avarijos atveju, pripažinus abipusę kaltę, atlyginama visa žala pagal draudimo sutarties sąlygas, o privalomuoju draudimu draustos transporto priemonės atveju kiekviena pusė atlygina kitos pusės dalį žalos, atsižvelgiant į kaltės laipsnį. Pavyzdžiui, jei kaltė dalijama santykiu 50/50, tai ir kiekvienas kaltininkas atlygina 50 proc. žalos kitai pusei.

Daugelyje smulkių avarijų pareigūnų dalyvavimas nėra būtinas – vairuotojai, išsiaiškinę kaltąjį, patys užpildo eismo įvykio deklaraciją ir su ja galima kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę. Esant bet kokių neaiškumų dėl avarijos aplinkybių, ERGO atstovas pataria nepasiduoti emocijoms ir paskambinti policijai – į vietą atvykę pareigūnai tiksliau įvertins situaciją. Jų sprendimas gali būti kitoks, nei atrodo patiems vairuotojams, – situacijoje, kurioje įvykio dalyviai įžvelgia abipusę kaltę, pareigūnai gali matyti daugiau detalių ir nuspręsti, jog kaltas yra tik vienas jų.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Kiek ruošiatės išleisti kalėdinėms dovanoms?