Ką gali pakeisti jūsų gyvenime vienos dienos badavimas

2015-01-02, Savaitraštis „Prie kavos“
© Shutterstock nuotr
© Shutterstock nuotr

Apie badavimo sukeliamą žalą yra pasakyta daug nuomonių, atlikta tyrimų ir publikuota įvairiausių straipsnių. Dauguma žmonių sutinka, kad badauti pavojinga, tačiau svarbu atskirti ilgalaikį ir trumpalaikį badavimą.

Remiantis kai kurių mokslininkų pastebėjimais, periodinis vienos dienos badavimas turi teigiamos įtakos ne tik svorio kitimui, bet ir ilgesnei gyvenimui trukmei bei aktyvesnei smegenų veiklai.

Atlikus tyrimus su vyresnio amžiaus žmonėmis nustatyta, kad trumpalaikis badavimas padeda apsaugoti širdį, kraujotakos sistemą ir smegenis nuo daugelio su senėjimo procesais susijusių ligų.

Rytų šalių tradicijos

Vienos dienos badavimas yra vienas seniausių ir paprasčiausių būdų ne tik fizinei, bet ir dvasinei būklei pagerinti. Daugeliui vakariečių sąvoka „badavimas“ skamba bauginančiai ir netgi asocijuojasi su savęs žalojimu. Tačiau Rytų šalyse, tokiose kaip Indija, Tailandas ar Kambodža, trumpalaikis badavimas laikomas ligų profilaktika ar net gydymo metodu.

Badauti ilgiau nei penkias dienas, manoma, yra pavojinga ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei, tačiau vienos dienos badas gali gerokai pagerinti sveikatą. Į bado dieną Rytų filosofija ir medicina siūlo žvelgti kaip į tam tikrą ritualą. Laikantis jo patartina atsisakyti visų malonumų.

Ne tik kūnui, bet ir protui suteikti visišką ramybę, pabūti gamtoje, vienumoje, atsiriboti nuo darbų ir kasdienės rutinos. Daugelis Rytų filosofų, vienuolių ir budizmo sekėjų praktikuoja trumpalaikį badavimą kaip kūno ir sielos apvalymo procesą. Pirmąkart pasiryžusiam badauti žmogui gali būti psichologiškai sunku, tačiau kiekvienas vėlesnis kartas suteikia vis daugiau teigiamų potyrių ir priartina žmogų prie šio ritualo esmės.

Kūno apvalymo procesas

Natūralu, kad kartu su alkio jausmu gali būti jaučiamas ir svaigulys, kartais pykinimas, tačiau šie nemalonūs požymiai dažniausiai kankina pradedančiuosius. Svarbu suprasti, kas vyksta žmogaus organizme tuo metu, kai jis badauja. Negaudamas maisto organizmas persitvarko, kad išgyventų badą. Jis stengiasi išsivalyti – aktyviai šalina žalingąsias medžiagas.

Nesveiki arba pažeisti audiniai yra „sudeginami“, dėl suintensyvėjusios kraujo apytakos pašalinamos nuodingosios medžiagos, o riebalų sankaupos išnaudojamos energijai gaminti. Negaudamas užtektinai maisto medžiagų, organizmas atsikrato visko, kas eikvoja jo ribotą energiją. Visi nesveiki audiniai yra pašalinami, o pažeisti – atkuriami. Tokių procesų metu sumažėja fiziniai skausmai, valosi ne tik vidiniai organai, bet ir poodiniai sluoksniai, prakaito liaukos.

Poveikis insulino gamybai

Nustatyta, kad ribojant su maistu gaunamą energiją, t. y. badaujant ar pasninkaujant, neuronai aktyviau reaguoja į stresą. Atliekant mokslinį eksperimentą su pelėmis, vienai grupei buvo duodama ėdalo be apribojimų, o kita šeriama kas antrą dieną.

Pastebėta, kad pelių, kurios buvo šeriamos kas antrą dieną, organizmas tapo kur kas jautresnis insulinui ir pagamindavo jo mažiau negu tų pelių, kurioms ėdalas nebuvo ribojamas. Jei po valgio išsiskiria daug polipeptidinio hormono cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti, sumažėja smegenų veiklos funkcija ir kyla didesnė rizika susirgti diabetu. Kadangi ribojant maistą sumažinama insulino gamyba, tai sumažėja cukrinio diabeto tikimybė, o smegenų veikla tampa aktyvesnė.

Įtaka onkologinėms ligoms

Minėtojo tyrimo metu buvo analizuojamos ir abiejų eksperimentinių grupių graužikų smegenys. Pastebėta tendencija, kad tos pelių grupės, kuriai prieiga prie maisto buvo ribojama, smegenų sinapsių funkcija žymiai pagerėjo. Vadinasi, jungiamosios smegenų ląstelės, kurios skatina gamintis naujas ląsteles ir suteikia joms atsparumo stresui, tampa kur kas aktyvesnės.

Remiantis šiais tyrimų rezultatais nustatyta, kad periodinis badavimas padeda kovoti su vėžiu. Jausdamos maisto stygių smegenys visą organizmą paruošia išgyventi, todėl jis tampa atsparesnis stresui. Žmonėms, kurie gydomi chemoterapija, periodinis badavimas sumažina ne tik emocinį stresą, bet ir chemoterapijos žalą organizmui.

Vienos dienos badavimas

Badaujant paprastai visiškai atsisakoma maisto, geriama tik paprasto vandens, tačiau tiems, kas nesiryžta tokiam išbandymui, siūloma kitų būdų badauti. Kiekvienas būdas turi privalumų, tačiau didžiausias poveikis pastebimas, kai visiškai atsisakoma maisto.

Visiškai atsisakyti maisto

Svarbiausia – iš anksto psichologiškai pasiruošti, kad dvidešimt keturias valandas nebus galima suvalgyti nė menkiausio kąsnelio. Natūralus negazuotas ir nesaldintas vanduo yra vienintelis produktas, kuriuo bus sotinamas organizmas.

Rūkantiems žmonėms negalima rūkyti. Organizmui šalinant nuodingąsias medžiagas jį vėl nuodyti būtų tiesiog absurdiška.

Vartoti vienos rūšies produktus

Tai itin mėgstama Holivudo įžymybių ir mados pasaulio atstovų dieta, pagrįsta vienos rūšies nekaloringų produktų vartojimu. Pavyzdžiui, visą dieną valgomi vien apelsinai arba morkos, jokių kitų maisto produktų. Dažniausiai dietą sudaro vaisiai arba daržovės.

Gerti tik skysčių

Toks badavimo būdas pagrįstas visišku maisto produktų atsisakymu, juos pakeičiant įvairiais skysčiais. Tai gali būti paprasčiausias vanduo, nesaldinta arbata, kava arba natūralios sultys be saldiklių. Skysčių dienai netinka pienas, gėrimai su cukrumi ar saldikliais, gazuoti vaisvandeniai ir alkoholis.

Atsisakyti gyvulinių produktų

Šios dietos patariama laikytis vieną kartą per savaitę mažiausiai 4–5 mėnesius. Visada pasirinkti tą pačią savaitės dieną. Racioną turėtų sudaryti tik augaliniai produktai – jokios mėsos, žuvies, kiaušinių ar pieno produktų. Galima valgyti salotų, troškintų daržovių, vaisių ir uogų. Negalima vartoti jokių padažų, aliejaus, sviesto, riebalų mišinių ir cukraus.

Svarbu žinoti

Negalima nieko kramtyti, svarbu gerti daug skysčių. Rekomenduojama išgerti 2,5–3 l natūralaus negazuoto vandens.

Būtina visiškai atsisakyti alkoholio, tabako ir cukraus.

Badavimą patariama derinti su fiziniu ir emociniu poilsiu.

Badavimo dieną geriau nenaudoti kosmetikos priemonių, daug laiko praleisti gryname ore, klausytis ramios muzikos, skaityti knygas, užsiimti menine veikla.

Sutrikusios sveikatos žmonėms prieš badavimą reikėtų pasitarti su gydytoju.

Vaikams, nėščioms ir maitinančioms moterims badauti negalima.
Vienos dienos badavimą patariama pradėti savaitgalį, kai neblaško buitis ir darbo rūpesčiai.

Ištvermingiems žmonėms badavimą galima derinti su fizine veikla.
Sportuojant išsiskiriantis prakaitas padeda pašalinti iš organizmo daugiau kenksmingųjų medžiagų.

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate drausmingas vairuotojas kelyje?