Konferencijoje aptartos inkliuzinio ugdymo prspektyvos

2017-12-14, KĘSTUTIS JOČYS
Konferencijos pranešėjai ir klausytojai
Konferencijos pranešėjai ir klausytojai

Minėdama 25 - ąsias veiklos metines, Sutrikusio intelekto žmonių bendrija „Šilutės Viltis“ F. Bajoraičio bibliotekoje surengė konferenciją „Įtraukusis ugdymas: ugdymo įstaiga – šeima – vaikas“, kurios tikslas – siekti, kad kiekvieno vaiko teisė mokytis ir ugdytis lygiateisiškai, be diskriminacijos, taptų įtraukios ir geros mokyklos siekiamybė“.

Tai tik kelio pradžia

Inkliuzinis ugdymas – tai naujas raktinis žodis švietimo edukologiniame vaikų ugdymo diskurse. Tai dar tik projektas, tiktai kelio pradžia, siekiamybė ir didžiulis iššūkis pedagogams bei jų rengėjams. Tai – mokykla visiems, kurioje gera visiems ir kuri tenkina visų ugdymosi dalyvių poreikius: ir vaikų, turinčių specialių ugdymo poreikių, ir mokytojų, kuriems reikia pagalbos, ir itin gabių vaikų, ir jų tėvelių. Ją kuria visi – pradedant vaikais ir baigiant politikais. Vienintelis inkliuzinio ugdymo prioritetas – vaikas ir lygių ugdymosi galimybių jam suteikimas, atsižvelgiant į jo savitumą ir individualumą. Čia netaikomi vienodi mokymo metodai bei nekeliami vienodi reikalavimai. Čia visi yra lygiaverčiai.

Sveikinimai ir dalykiniai pranešimai

Konferencija prasidėjo „Šiluties Vilties“ teatro grupės „Žvaigždės“ pasirodymu, kuris priminė senosios Šilutės gyvenimo epizodus. Su sveikinimo žodžiu į konferencijos dalyvius kreipėsi rajono mero pavaduotojas Algis Bekeris, rajono tarybos narė Daiva Žebelienė įteikdami simbolines dovanas.

Pagrindinį pranešimą „Žmogus ir (ne) galia“ skaitė, o tiksliau su auditorija bendravo buvusi šilutiškė, Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedros profesorė Stefanija Ališauskienė. Jos nuomone, visi žmonės turi galių ir negalių, tik jos yra skirtingos. Vieniems užduotys įveikiamos lengviau, kitiems sunkiau. Profesorė akcentavo, kad inkliuzinis ugdymas be demokratijos faktiškai yra neįmanomas – tai ugdymas, gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno gebėjimus ir poreikius. O visa tai gali padaryti tik  jungtinės pajėgos:  švietimo politika, švietimo pagalbos sistema, pedagoginė praktika, mokytojų ugdymas, tėvai, nevyriausybinės organizacijos. Dabartiniame etape pagrindiniu mokytojo pagalbininku yra Vaiko gerovės komisija, o mokytojo uždavinys – mokyti vaikus, kurie yra. Buvo parodyta filmuota medžiaga apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų turėtų elgtis, kai tenka tiesiogiai susidurti su turinčiu negalią (pvz. kurčiuoju), kurie veiksmai yra tinkami, o kurių reikėtų atsisakyti.

Kituose pranešimuose buvo dalinamasi gerąja patirtimi, kaip nuo integralaus einama inkliuzinio ugdymo link, kokiomis priemonėmis ir būdais tai daroma rajono ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo įstaigose, koks vaidmuo tenka pagalbos tarnybai, kokios įtraukiamojo ugdymo galimybės, kokį efektyvumą gali duoti vienos dienos mokyklos modelis, tarpdalykiniai ryšiai, gyvenimiška patirtis ir pan... Aišku viena, inkliuzinis ugdymas niekada netaps įmanomu, jei pedagogai nebus tam pasirengę.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar jau pakeitėte padangas savo automobiliui?