Lumpėnų kaimo bendruomenės išvyka į Kauną

2017-12-13, Lumpėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Jūratė Mažutienė
Lumpėniškiai aplankė įspūdingas vietas. Bendruomenės nuotr.
Lumpėniškiai aplankė įspūdingas vietas. Bendruomenės nuotr.
Lumpėnų kaimo bendruomenė dalyvavo ekskursijoje į Kauną, kuri buvo skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Ekskursijos „Senamiesčio paslaptys“ metu pasivaikščiojome po įspūdingiausias senamiesčio vietas: aplankėme „baltąją gulbę“- Kauno Rotušę, išgirdome Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją, pamatėme Perkūno namą ir Saulės laikrodį, išgirdome istoriją apie ilgiausią tiltą. Taip pat pasivaikščiojome po Santakos parką ir susipažinome su Kauno istorijos ištakas menančia pilimi bei viena seniausių ir unikaliausių bažnyčių Kaune.

Po to su vadovu atvėrėme istorinės prezidentūros Prezidento rūmų salių duris, susipažinome su įvairiais šio pastato gyvavimo laikotarpiais, apžiūrėjome prezidento darbo kabinetą, Audiencijų salę, Adjutanto kambarį, išgirdome daug įdomių pasakojimų apie prezidento ir jo šeimos gyvenimą, darbą valstybės labui bei sunkius sprendimus, priimtus šiuose rūmuose. Autentiškoje tarpukario dvasią atspindinčioje aplinkoje sužinojome su kuo bičiuliavosi pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentai bei jų šeimos, kokie valstybiniai ar asmeniniai priėmimai čia buvo rengiami, kokie žmonės čia dirbo, kokias pareigas rūmuose atlikdavo šveicorius ar kas buvo atsakingas už prezidentūros vyno rūsį. Dalyvavome edukacinėje programoje „Romantika tarpukariu: apie meilę, šeimą ir kitas linksmybes“. Edukacinio užsiėmimo metu sužinojome, kaip tarpukariu buvo rašomas meilės laiškas, ką reiškė merginai padovanota rožė, lelija ar kita gėlė, kaip ant voko klijuoti pašto ženklą, kad adresatas neatplėšęs žinotų jo turinį. Sužinoję keletą žymių ano meto porų meilės istorijų bei susipažinę su linksmosiomis romantikos taisyklėmis, bandėme retro stiliumi parašyti užšifruotą meilės laišką ar pažinčių skelbimą.

Aplankėme Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, kuris  yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. 
Pakeliui į namus užsukome pasigrožėti Raudondvario dvaro parku, kuris  šventiškai sužibęs šviesų instaliacijomis, įvairiausiomis spalvomis, nutvieskiančiomis dvaro teritoriją. Apsilankėme veikiančiame  Kalėdų miestelyje, kuriame įsigijome ne tik saldžių gardėsių, bet ir rankų darbo gaminių.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?