Seimo narys apie pirmuosius veiklos metus

2017-12-18, Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda

Jau praėjo vieneri metai, kai Seimas 2016 m. lapkričio 14 d. susirinko į pirmąjį posėdį. Tęsiant pažadus rinkėjams, svarbiausi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veiklos prioritetai yra skirti skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės sumažinimui, šeimai palankios aplinkos kūrimui, užimtumo skatinimui, sveikatos, švietimo, kultūros sričių esminei pertvarkai.

Kas liečia kaimiškąsias vietoves svarbiausias uždavinys yra užtikrinti gyvybingo kaimo egzistavimą. Tai pasiekti galima tik kompleksiškai parengus ir įgyvendinus tris pagrindines sąlygas: išvystyti konkurencingą ir pelningą žemės ūkį, sukurti deramą infrastruktūrą ir teikti kokybiškas socialines, sveikatos bei kultūros paslaugas. Pasiekti tai, kad nebūtų skirtumo kur gyventi - mieste ar kaime - yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug resursų ir ilgo nuoseklaus bei kryptingo darbo.

Prisimename, kokios karštos diskusijos vyko rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir šios programos priemonių planą. Aišku, kad per metus ženklesnių rezultatų visose srityse pasiekti neįmanoma ir žmonės pradeda nusivilti. Lūkesčiai būna visada didesni, tačiau reikia įvertinti tai, kad daug laiko užima pasiruošimas pertvarkai, analizė, įvairių priemonių ir teisinių aktų rengimas. Be to, būtina sukaupti reikiamas lėšas paramos teikimui.  Kalbant apie konkrečius skaičius, reikia pažymėti, kad skirtos ženkliai didesnės lėšos skurdo mažinimui ir pensijų didinimui, kurios sudaro apie milijardą eurų. To pasekoje nuo 2018 m. sausio 1 d. didės valstybės remiamos pajamos, o MMA (minimalus mėnesinis atlyginimas) padidės  nuo 380 iki 400 eurų per mėnesį. Neapmokestinamas pajamų dydis didinamas nuo 310 iki 380 eurų. Bus pradėtos mokėti išmokos visiems vaikams po 30 eurų per mėnesį ir šią išmoką numatoma didinti. Per metus laiko vidutinė pensija padidėja apie 63 eurus per mėnesį. Pavyko, nors ir sunkiai, sumažinti gyventojų išlaidas šildymui ir karštam vandeniui. Pradedami didinti sveikatos apsaugos, mokslo darbuotojų, pedagogų atlyginimai. Nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. startuos „Kultūros paso“ programa. Ji moksleiviams suteiks galimybę nemokamai lankytis teatruose, kino teatruose, koncertuose, muziejuose. Tam tikri teigiami poslinkiai įvyko mažinant vaistų kainas ir alkoholio prieinamumą. Vyksta valstybinių įmonių pertvarka ir pradėta aukštojo mokslo reforma.

Norėčiau kiek plačiau panagrinėti opias mūsų rajonui žemės  problemas. Nors yra tam tikri pokyčiai, tačiau galutinis rezultatas dar nepasiektas. Šilutės rajone ypač jaučiama tendencija, kai asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, tendencingai renkasi ūkininkaujančių asmenų naudojamus įdirbtus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus ir ūkininkaujantys asmenys dėl to patiria nuostolių bei netenka žemės ūkio paskirties žemės plotų, kurie būtini norint vykdyti žemės ūkio veiklą. Atskiri fiziniai ir juridiniai asmenys siekia iš kaimo gyventojų pigiai supirkti žemės ūkio paskirties žemę, po to, ją konsolidavus, žymiai aukštesne kaina parduoti, kitaip tariant, paprasčiausiai spekuliuoja žeme. Šiuos klausimus dažnai svarstome Seimo Kaimo reikalų komitete. Aš asmeniškai ir kartu su kitais Seimo nariais teikiame pasiūlymus Vyriausybei bei atitinkamų įstatymų projektus siekiant uždaryti įvairias landas, kad žemė nebūtų paversta spekuliacijos objektu. Svarbiausias tikslas -  sustabdyti arba užbaigti taip vadinamą žemės išvadų kilnojimą. Daug tikėjomės ir visi Kaimo reikalų komiteto nariai vieningai pritarėme nuostatai, kad, asmenims atkuriant nuosavybės teises, nebus pagal išvadas perduodama neatlygintinai nuosavybėn valstybinė žemė, jeigu ji ūkininkaujančių fizinių ir juridinių asmenų nepertraukiamai buvo naudojama žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip 3 metus. Buvo parengtas ir Seime svarstomas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šio projekto svarstymo Seime metu buvo pateikta išvada, kad įstatymo projektas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jis toliau nebuvo svarstomas.

Dabar bandoma ilgesnį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos maksimalų terminą įtvirtinti Žemės įstatyme. Pagal galiojančius teisės aktus įtvirtintas maksimalus 25 metų terminas, kuriam gali būti išnuomota žemė su visais sutarties pratęsimais. Tačiau praktikoje dažnai nuomininkui nepranešama, kad baigėsi nuomos laikas, jis pavėluoja ar neatvyksta pasirašyti naujos sutarties,  tokiu būdu prarasdamas teisę toliau šia žeme naudotis. Manau, kad bandymas įteisinti maksimalų žemės nuomos terminą iki 50 metų situaciją pagerintų, tačiau tik iš dalies. Todėl kartu su kolegomis įregistravau Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1255. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. Dabar įstatymais ir kitais teisės aktais nėra numatyta, kokių veiksmų turėtų imtis Nacionalinė žemės tarnyba dėl piliečių, kuriems dėl jų pasyvaus ar piktybinio elgesio negalima atkurti nuosavybės teisių jų pasirinktu būdu, o jų dokumentai neterminuotai turi būti saugomi žemėtvarkos skyriaus archyve. Jeigu šis Įstatymo projektas būtų priimtas, tai galų gale po 27 metų būtų užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas kaimo vietovėse.

Ilgai ir sunkiai rengiamas taip vadinamas žemės „saugiklių“ projektas – „Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo“ įstatymo projektas. Kaimo reikalų komitetas šį projektą svarstė ne kartą, vis gaunami nauji pasiūlymai ir tikimasi, kad Seimas gali jį pradėti svarstyti lapkričio mėnesį. Mano nuomone, šis įstatymas padėtų mažinti spekuliacija žeme, nes juo būtų užtikrinta, kad pirmiausia į žemės ūkio paskirties žemės rinką patektų asmenys, suinteresuoti užsiimti žemės ūkio veikla. Pritariu Žemės ūkio ministerijos vadovybės veiksmams, vadinamų „sofos“ ūkininkų klausimu. Atsižvelgiant į tai, kad pusė pareiškėjų deklaruoja didelius pievų plotus neturėdami nei gyvulių nei technikos, numatoma kitais metais pareiškėjams, kurie deklaruoja didesnius kaip 30 ha plotus, pateikti įrodymus apie žemės ūkio produkcijos pardavimą arba turimą ar nuomojamą žemės ūkio techniką. Taip pat bus siekiama, kad išmoka už ūkininkavimą vietovėje su gamtinėmis kliūtimis būtų skiriama tik pareiškėjams, laikantiems gyvulius.

Ūkininkus labai neramina mokesčių politikos klausimai. Dažnai spaudoje jie išvadinami vos ne veltėdžiais, nemokantys ar mokantys labai mažus lengvatinius mokesčius ir pan. Pradiniame žemės ūkio subjektų apmokestinimo variante buvo gana drastiški pasiūlymai, tačiau, įvertinus žemdirbių veiklos sąlygas ir gaunamas pajamas, Seimui pateikti įstatymų pakeitimai mokesčių srityje tapo labiau palankūs žemdirbiams. Šie pasiūlymai svarstomi kartu su biudžetu ir Seimas galės priimti reikiamus pakeitimus ir papildymus. Pagal teikiamus pasiūlymus, Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas priklausytų nuo uždirbtų apmokestinamųjų pajamų dydžio, atmetus sąnaudas. Individualios veiklos pelno apmokestinimas būtų nuo 5 iki 15 proc., priklausomai nuo apmokestinamojo pelno dydžio: pelnas, neviršijantis 10 000 eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. Mokesčio tarifas palaipsniui didėtų didėjant apmokestinamajam pelnui ir pasiektų 15 proc. apmokestinimą ties 30 000 eurų  pelnu per metus. Žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims GPM tarifo didinimo nuostatos įsigaliotų taikant vienerių metų pereinamąjį laikotarpį: 2018 m. uždirbtos apmokestinamosios pajamos būtų apmokestinamos ne 15 proc., o 10 proc. tarifu.

Valstybinio socialinio draudimo srityje siūloma padidinti apmokestinamųjų pajamų „lubas“ nuo 7 iki 28 vidutinių darbo užmokesčių (20753,6 eurų). Žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims apmokestinamųjų pajamų ,,lubų“ didinimo nuostatos įsigaliotų taikant vienerių metų pereinamąjį laikotarpį: apmokestinant 2018 m. uždirbtas apmokestinamąsias pajamas būtų pritaikyta 14 vidutinių darbo užmokesčio ,,lubos“ (10 375,80 eurai). Pelno mokesčio tarifas priklausys nuo įmonės dydžio: 5 proc. mažoms įmonėms ir žemės ūkio veikla užsiimantiems  kooperatyvams arba 15 proc. visoms kitoms žemės ūkio įmonėms. Labai svarbu žemdirbiams, kad tiesioginės ir kompensacinės išmokos nebus apmokestinamos, nors tokių siūlymų būta. Numatoma padidinti dyzelinių degalų naudojamų žemės ūkyje akcizų tarifą - žemdirbiams teks už litrą kuro mokėti apie 4 ct brangiau. Manau, kad buvo išplėstas per didelis lengvatinio kuro naudotojų ratas, nes šis kuras buvo skirtas pirmiausiai žemės dirbimui.

Kita labai didelė problema žemės ūkyje yra ta, kad katastrofiškai trūksta lėšų valstybės nuosavybe esantiems melioracijos statiniams, polderiams, tvenkinių hidrotechnikos statiniams, melioracijos priežiūros darbams, baigiasi melioracijos finansavimas iš ES finansinės paramos lėšų. Visi pripažįstame, kad melioracijos statinių būklė kasmet prastėja, o įsisavinamos lėšos  nepadengia jų nusidėvėjimo. Gausus šių metų lietūs paaštrino melioracijos problemas. Šilutės kraštas, kaip visada tokiais atvejais, tiesiog skęsta. Tokiu metu didelį žemdirbių nerimą sukėlė svarstymai dėl likusio valstybės nuosavybėje melioracijos turto (drenažo, rinktuvų, griovių, polderių, tvenkinių užtvankų, vandens pralaidų, tiltų ir kt.) privatizavimo arba perdavimo žemės ūkio subjektams. Manau, kad ne dabar laikas pradėti diskutuoti šiais klausimais. Negalima  perduoti ūkininkams neveikiančių arba blogos kokybės melioracijos statinių. Dabar pagrindinis rūpestis, kiek lėšų kitais metais gali skirti Vyriausybė melioracijai. O jos pasiūlymai labai kuklūs. 2018 metų valstybės biudžeto projekte lėšos melioracijai ne didinamos, bet mažinamos ir nuo 2012 m. kasmet skiriama tik po 10 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų valstybinei melioracijos funkcijai atlikti. Kaimo reikalų komitete svarstėme finansavimo klausimus ir visi vieningai nusprendėme siūlyti melioracijai skirti 50 mln. eurų ir nemažinti specialios tikslinės dotacijos, skiriamos savivaldybėms. Be to, įregistravau pasiūlymą Šilutės rajono polderiams atskira eilute kitais metais skirti papildomai 1 713 tūkst. eurų. Polderių eksploatacijai jau šiais metais trūksta 100 tūkst. eurų.

Visus gautus pasiūlymus dėl biudžeto Seimo Biudžeto ir finansų komitetas turi apsvarstyti ir iki š. m. lapkričio 22 d. ir Vyriausybei pateikti išvadas. Jeigu Vyriausybė nepritars skirti melioracijai siūlomos 50 mln. eurų sumos, teiksiu pasiūlymus bent iš dalies paremti melioracijos programą. Žemės ūkio ministerijos duomenims, bendrojo naudojimo keliams, tvenkiniams polderiams remontuoti ir rekonstruoti reikia 6,8 mln. eurų, o magistralinių griovių rekonstravimui apie 10 mln. eurų. Be viso to, reikalingi spendimai, kaip bus kompensuota žemdirbiams dėl hidrometeorologinių reiškinių ir afrikinio kiaulių maro. Vien dėl lietaus jau dabar nuostoliai žemdirbiams viršija 40 mln. eurų.

Finansų ministerija skundžiasi, kad nėra šaltinių, iš kurių būtų galima finansuoti papildomus poreikius žemės ūkiui. Linkęs pritarti siūlymui jog būtų galima parduoti dalį valstybinės žemė ūkio paskirties žemės ir tam tikrą dalį pinigų skirti ūkininkams remti. Vis labiau kalbama apie melioracijos fondo steigimą. Diskusijos šia tema gali būti labai įdomios ir abejoju, ar jos būtų produktyvios. Vieno ha drenažo rekonstravimas vidutiniškai kainuoja apie 4000 eurų. Norint melioracijos fonde sukaupti reikiamas rekonstrukcijai lėšas žemės savininkai kasmet į šį fondą turėtų įnešti 20-40 eurų nuo hektaro.

Suprantu mūsų krašto žmones, kurie nori kuo greitesnių ir konkrečių sprendimų šiais klausimais, tačiau teisės aktų derinimo ir priėmimo procedūros gana ilgos. Štai sunkiai, bet pavyko išspręsti Rusnės estakados ir kelio ruožo statybos klausimus. Š. m. lapkričio mėn. pradžioje turi vykti konkursas dėl projektavimo darbų ir tikiuosi, kad šis procesas praeis sklandžiai ir nebus teisminių ginčų. Yra problemų su Šilutės miesto daugiafunkcinio sporto komplekso statyba, visuomeninių pastatų renovavimu. Šilutės miesto gyventojai prašo imtis priemonių, mažinant geležinkelio keliamą triukšmą, aktualios žvyrkelių asfaltavimo problemos. Nors į 2018-2020 metų asfaltavimo programą patenka  62 žvyrkelių ruožai, t.y. apie 300 km, iš jų tik 7 žvyrkelio ruožams - apie 22 km - yra duotas abiejų šalių (kelių direkcijos ir savivaldybės) prioritetas. Tai keliai Galzdonai-Usėnai-Degučiai (0,562 km), Švėkšna-Bliūdsukiai-Šyliai (0,800 km), Verdainė-Pašyšiai (2,797 km), Povilai-Minija (5,564 km), Šilutė-Ramučiai-Gardamas (5,123 km), Saugos-Kukorai-Petreliai (2,306 km), Rūguliai-Minija (4,450 km). Kad visa žvyrkelių programa būtų vykdoma, pareikalaus nemažai pastangų ir darbo iš Savivaldybės vadovų ir rajono bendruomenės. Krašto žmonės pagrįstai reikalauja šalinti priežastis lietaus potvyniams, kurie jau tampa mūsų krašto kasdienybe. Reikia valyti upes, kanalus, tvarkyti pylimus, privažiavimus, spręsti Šilutės vandenų įžuvinimą, upių, kanalų krantų menkaverčių medžių, krūmų šalinimą, užtikrinti efektyvų vandens siurblinių darbą. Kad tai būtų vykdoma, reikės įdėti daug pastangų, kad įtikintume Aplinkos ministerijos vadovybę, jog tie darbai yra būtini ir aplinkai jokios žalos nedaro.

Tikiuosi, kad, glaudžiai bendradarbiaujant su Šilutės rajono savivaldybės meru, administracijos darbuotojais, pavyks sėkmingai išspręsti šias ir daugelį kitų rajonui ir jo gyventojams kylančių problemų.


Straipsnio komentarai

Juozukas2017-12-20
Alfreduk kodėl neparašei,kokį gerą įstatymo projektą pats pateikei? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Johana2017-12-20
Esu pensininkė,na va ta kuri jau tinku į seimą Gaunu pensijos 200 eurų gyvenu gerai ,todėl nevogsiu,nepriekabiausiu,nekišiuipalankių įstatymų,na vienu žodžiu sėdėsiu ir bezdėsiu,kad niekas negirdėtų.Už tokias ataskaitas Nausėdai gėda turėtų būti.Labai patiko "gaila" komentaras. Į seimą turėtų būti metų apribojimas nuo 30 iki 50 , o ne tokie senoliai.Daugiau nebelsiuosiu nei už vieną senį Komentaras patinka Komentaras nepatinka
gaila 2017-12-18
Panasu i sovietinio partinio ataskaitinio susirinkimo pezalus. Kaip planus vykde ir penkmeti per keturis metus, ir komunizma state, bet nepastate, ir toliau sekmingai is tuscio i kiaura. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Nurodinėtojas2017-12-18
Šilutė ne kaimas. Norime normalių darbų. Labai gaila, kad žmonės Šilutėje neapsiskaitę ir padarė tokią klaidą. Ką gi, smunkame toliau. Lietuva - seniai nebe agrarinė šalis. Supraskite. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?