Įstatymai kormoranams leidžia ir toliau būti kenkėjais

2018-01-17, Stasys BILINSKAS
Didieji kormoranai Kuršių mariose išgaudo daugybę žuvų, o Juodkrantėje jau sunaikino 20 ha sengirės. Tveuropa.lt nuotrauka
Didieji kormoranai Kuršių mariose išgaudo daugybę žuvų, o Juodkrantėje jau sunaikino 20 ha sengirės. Tveuropa.lt nuotrauka

2017-ųjų pavasarį „Šilokarčemoje“ išspausdintas straipsnis „Dėl parazitinių kormoranų žalos – pretenzija aplinkos ministrui“. Rašyta, kad pamario krašto žvejai mėgėjai bei visi neabejingi gamtos grožiui žino, kokią didžiulę žalą Lietuvos gamtai daro invaziniai paukščiai – didieji kormoranai. Kiekvienas iš jų per parą suryja apie 750 gramų žuvų mailiaus, jau sunaikino 20 ha Juodkrantės sengirės. Pavasarį didesnė dalis kormoranų vėl sugrįžo perėti į savo lizdus, todėl netrukus jų populiacija taps dar keliskart didesnė. Todėl 1 563 piliečiai pasirašė po kreipimusi-pretenzija, ją išsiuntė aplinkos ministrui. Ir tik neseniai gautas atsakymas...

Šilutės krašto žvejai mėgėjai, matydami dabartines pasekmes, teigė esą įsitikinę, jog šie paukščiai – gamtos niokotojai, todėl pripažintini nepageidaujamais (parazitiniais). Šių paukščių skaičius visoje Lietuvos teritorijoje, turėtų būti ne didesnis nei 200-300. Toks jų kiekis nekenktų gamtai, leistų atsinaujinti tai, kas jau nuniokota. Šilutiškių manymu, ateityje, kai bus pasiektas norimas rezultatas dėl kormoranų skaičiaus, nebederėtų naudoti sąvokų – kormoranų populiacija, kormoranų kolonija. Tai turėtų likti istorija.

Viceministras: laukinius paukščius saugo ES teisė!

Šilutės r. medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkė Nijolė Endrikaitienė gavo aplinkos viceministro Martyno Norbuto pasirašytą išsamų atsakymą.

Spausdiname jį sutrumpintą:

„Dėkojame už rūpestį Lietuvos gamtos išsaugojimu ir neabejingumą aplinkosauginiams klausimams. Aplinkos ministerija 2007-2016 m. organizavo kormoranų populiacijos gausos reguliavimo darbus Lietuvoje, nuo 2017 m. šią veiklą vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad per du pastaruosius dešimtmečius sparčiai išaugusi kormoranų populiacija pradėjo daryti nepageidaujamą poveikį žuvų ištekliams ir miškams, ir į praktinę kormoranų populiacijos reguliavimo patirtį, LR aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31d įsakymu patvirtintas Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo planas.

Dėl šilutiškių rašte siūlomo gausos reguliavimo būdo - iškrapštyti lizdus iš medžių, pastebėtina, kad pavasarį į kolonijas grįžę kormoranai krauna naujus lizdus, kadangi pernykščiai suyra. Aplinkos ministerijos nuomone, naujų lizdų ardymas praktiškai sunkiai pritaikomas ir neefektyvus būdas, kadangi nėra galimybių technikai privažiuoti prie medžių, kuriuose sukrauti kormoranų lizdai. Lipimas į kormoranų pakenktus medžius keltų grėsmę net ir patyrusių kormoranų gausos reguliavimo priemonių vykdytojų gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina, kad išardžius lizdą, kormoranas bandys iš naujo krauti lizdą kitoje vietoje. Kormoranų dėčių šaldymas yra efektyvesnis kormoranų gausos reguliavimo būdas, nes petardomis pabaidyti kormoranai vėl po kurio laiko grįžta į lizdus perėti, tačiau iš atšalusių kiaušinių jaunikliai neišsirita.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl laukinių paukščių apsaugos, kurios nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, visos laukinių paukščių rūšys, tarp jų ir didieji kormoranai, yra saugomi. Paukščių populiacijų gausos reguliavimas galimas išimtiniais atvejais, jeigu nėra jokio kito priimtino sprendimo ir dėl žmonių sveikatos ir saugos, oro saugos, faunos apsaugos ir kitų tikslų. Jeigu būtų norima Lietuvoje turėti ne daugiau negu 200-300 kormoranų populiaciją, kaip siūloma šilutiškių rašte, drastiškas Lietuvos kormoranų populiacijos, kuri pastaraisiais metais stabilizavosi ir siekia 5 000- 6 000 perinčių porų, sumažinimas būtų nepriimtinas aplinkosauginiu požiūriu. Mat tokia rūšies apsaugos būklė negalėtų būti laikoma palankia, pažeistų ES teisės reikalavimus.

Šilutiškiai pasipiktinę

Šilutės r. medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkė N. Endrikaitienė šių eilučių autoriui sakė, kad ne tokio atsakymo tikėjosi. Vietoj pagalbos ar rimtų patarimų sulaukė tik paaiškinimo, kad viską, net žaladarių problemas, Lietuvoje reguliuoja ES teisė, kurios nuostatos jau perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Todėl parazitinius kormoranus būtina saugoti.

N. Endrikaitienė piktinosi Aplinkos ministerijos nuostata, kad net visuomenininkams, kurie galėtų padirbėti neprašydami jokio atlygio, uždrausta bet kokiu būdu naikinti kormoranus. Draudžiama, nes reikalaujama turėti biologijos srities išsilavinimą ir praktikos laukinių paukščių gausos reguliavimo srityje, taip pat turėti alpinistinę įrangą.

„Lietuvoje reikėtų išsaugoti tai, kas joje yra savita, o ne Aplinkos ministerijai vis žiūrėti, kaip yra kitose šalyse, - teigė N. Endrikaitienė. – Jau beveik nebeturime kurapkų bei kiškių, nes Lietuvoje „reguliuojama“ ir plėšriųjų paukščių populiacija draudžiant juos medžioti“.

<tj>Kormoranų nedraugas: „Tai viceministro „auksinės mintys“

<t>Parašų Aplinkos ministerijai rinkimo iniciatorius, šilutiškis žvejys mėgėjas Antanas Butautas tiesiog nustebęs dėl tokių viceministro M. Norbuto „auksinių minčių“:

„Teigiama: „Nėra galimybių technikai privažiuoti prie medžių, kuriuose sukrauti kormoranų lizdai“. Išeitų, kad  keliai turi būti ir miškuose, mat reikia privažiuoti, nes prieiti per sudėtinga. „Lipimas į kormoranų pakenktus medžius keltų grėsmę net ir patyrusių kormoranų gausos reguliavimo priemonių vykdytojų gyvybei ar sveikatai“. Panašu, kad žmogus negali matyti ir įvertinti, ar į medį yra saugu įlipti. Viceministras visiškai nekalba ir apie jokias kitas galimas technines priemones išmesti lizdus iš medžių į juos net nelipant“.


Straipsnio komentarai

domas2018-01-21
Už vieną sugautą žuvį žejys baudžiamas,už vieną nukirstąmedį žmogus baudžiamas,už tonas sunaikinto mailiaus kormoranas-saugomas Štai koks ministerijos intelektas Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Dasigyvenom,2018-01-18
kad be Briuselio zinios ir i kelnes nepirstelesi, o ka jau apie petardas ... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
leiskite2018-01-17
porai biatlonininkų pamiklinti akį...problema dings Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Citizen 2.02018-01-17
Žmogus yra didžiausias šios žemės kenkėjas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?