Teisėjui pirmos svarbos uždavinys – nuteisti teisingai, o ne paskubomis

2018-01-20, Romualdas Danielius MAŽUTIS

Reformų vajus šalyje tęsiasi. Vieni pamatai griaunami, kiti statomi. Tik ar reformatoriai visada kruopščiai pasveria, kad būtų nauda valstybei, tautai ir individui? Nuo šių metų sausio 1-osios įgyvendinama teismų reforma. Šilutės rajono apylinkės teismas jau turi naują iškabą: Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai.

M. Jankaus g. Nr. 4 pastate įsikūręs teismas į rūmus nepanašus. Žinome, kad Vilniuje pastatyti Valdovų rūmai, kainavę nemažai pinigų. Ten tai rūmai! O teismai?.. Na, reformas stumiantiems, regis, geriau matyti. Geram tikslui, kaip sakoma, negaila gražių pavadinimų, nors esmę kuria ne parinkti žodžiai, ne kažkieno išorė, bet atliekamas darbas. Teismų reforma turi padėti operatyviau nagrinėti bylas, suvienodinti teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvius, palengvinti asmenų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos. Taip pat - plėsti teisėjų savivaldą bei jų specializacijos galimybes, įteisinant naują teismų savivaldos grandį, efektyviau panaudoti teismų žmogiškuosius ir materialinius išteklius, koncentruojant teismų administravimui skiriamus išteklius. Skamba galbūt aptakiai, biurokratiškai, todėl kažkokia dalimi abejotinai. Juk ir iki reformos to vertėjo siekti. Anot vieno teisininko, ar nebus taip, kad greitas teisingumas atsirūgs, kaip ir greitas maistas: pradžioje gardu, vėliau – pasekmės ligos forma... Antrą vertus, svarbiausia nuteisti kaltinamąjį teisingai, o ne paskubomis, ypač sudėtingų bylų atvejais.

Reforma ir klausimėliai

Teismų reforma įvykdyta vadovaujantis teritoriniu principu. Iki šių metų šalyje veikę 49 apylinkių teismai sujungti į 12 apylinkės teismų: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus rajono bei Vilniaus miesto. Jiems priskirti keli padaliniai, vadinami teismo rūmais. Vietoje 5 apygardų administracinių teismų liko 2 apygardų administraciniai teismai: Vilniaus apygardos ir Regionų apygardos administraciniai teismai. Teismų rūmų skaičius išliko koks buvęs, tačiau sumažėjo apylinkės teismų pirmininkų, perskirstyti kai kurie darbuotojų etatai. Šilutės ir Šilalės apylinkės teismai priklauso Tauragės apylinkės teismui (pirmininkė Loreta Bajorinienė) ir šiandien vadinasi Šilutės rūmais, Šilalės rūmais. Administravimo galia – Tauragės apylinkės teismo kompetencija. Siekiant sumažinti Šilutės teisėjų itin didelį darbo krūvį, rašytiniu proceso būdu sprendžiamos bylos (lengvesnės) bus nagrinėjamos Tauragės apylinkės teisme. Ar bus daugiau reformos pliusų, laikas parodys. Beje, yra vienas ramybės neduodantis klausimas, kodėl Šilutė, turinti gilias istorines sąsajas su Klaipėda, teismų reforma tapo susieta su toliau esančia Taurage?    

Pamariškiai įniko ginčytis teisme

Taip, žmonės palinko bylinėtis net dėl menkniekių. Rodos, kaimynas su kaimynu geruoju galėtų išspręsti kiemo nesutarimus, bet ne, nesiruošia tartis, derėtis, skuba grasinti vienas antram teismais. Užsispyrimo vaisiai neretai kartūs: reikia mokėti advokatui, pralaimėjusiam atlyginti teismo išlaidas laimėtojui. Panašūs procesai gali ir užsitęsti dėl paduotų apeliacijų. Todėl šiandien Šilutės rūmų teisėjams darbo ir įtampos netrūksta, nėra kada išlepti dėl sunkiai suvokiamų nagrinėjamų bylų tvano. Pernai Šilutės rajono apylinkės teisme (7 teisėjai) iš viso išnagrinėjo 8 071 bylą. Per ataskaitinį laikotarpį (2017.01.01 - 12.31) daugiausia išnagrinėta civilinių bylų: 6 126. Beje, net 764 tokios bylos  - 2016 metų likutis. Naujų civilinių bylų pernai gauta 5 949.Be to, civilinių bylų vykdymo procese išnagrinėti 957 prašymai. Nebaigtų civilinių bylų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 587. Vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė mėnesiais – 1,32.

Baudžiamųjų bylų buvo gauta 699, išnagrinėta – 686. Nebaigtų bylų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 93. Baudžiamųjų bylų vykdymo procese išnagrinėta papildomai 380 teikimų ir prašymų.

Gausu ir administracinės teisės nusižengimų. Nebaigtų bylų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje (2017.01.01) – 176, gauta bylų – 1 153, išnagrinėta – 1 259. Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų skaičius baigtose bylose – 1 224. Išnagrinėta prašymų – 322, nebaigtų bylų likutis – 70. Administracinės bylos nagrinėtos greičiausiai: vidutinė trukmė mėnesiais – 0,7. Ilgiausiai truko kriminalinių bylų nagrinėjimas: vidutinė nagrinėjimo trukmė mėnesiais – 1,4. Už šių skaičių slypi vienas bet kam aiškus dalykas: sunkios teisėjų darbo valandos. Vis dėlto, kaip besisuktų reformų „malūnai“, teisėjui svarbiausiu uždaviniu išlieka teisingai išspręsti bylą, nes tai ir jo sąžinės reikalas. Tik taip piliečių akyse teisėjas įgyja autoritetą ir žmonių pasitikėjimą. 


Straipsnio komentarai

aha 2018-01-20
daugiau akciju pas ju nei maxsimoi Komentaras patinka Komentaras nepatinka
SENASIS TEISMAS2018-01-20
ISIKURES M.MELNIKAITES 4. :) Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar skiepijatės nuo gripo?