Ištikus nelaimei – greitesnė koordinuota pagalba

Pastarojo laikotarpio patirtis parodė, kad dėl tam tikrų įvykių, kurie padaro daug žalos, reikalauja reagavimo tarnybų sutelkimo ir ilgalaikio likvidavimo koordinavimo, procesiškai yra sudėtinga skelbti ekstremaliąją situaciją, nes tokie įvykiai nėra nenumatyti Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąraše. Taip pat būtina patikslinti kai kurių ekstremaliųjų įvykių formuluotes.

Vyriausybė nustatė 4 naujus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima skelbti ekstremaliąją situaciją:
– nuotekų, srutų, kitų užterštų skysčių ir kietosios ar dujinės agregatinės būklės teršalų patekimas į vandens telkinį, kai daromas neigiamas poveikis aplinkai ir pažeidžiami aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai (užterštos upės ar kanalo ruožo ilgis daugiau kaip 1 km; užteršto ežero ar tvenkinio akvatorijos plotas 10 ar daugiau ha);
– teršalo koncentracija aplinkos ore viršija pusės valandos ribinę vertę (kai tokia nenustatyta – vidutinę paros ribinę vertę) daugiau kaip 2 kartus;
– pavojingųjų atliekų arba pavojingos cheminės medžiagos ir (ar) mišinio (preparato) laikymas ar išmetimas saugumo reikalavimų neatitinkančioje vietoje (teritorijoje, pastate, gamtinėje aplinkoje) ilgiau kaip 30 parų nuo šių medžiagų netinkamo laikymo ar jų išmetimo fakto nustatymo dienos (daugiau kaip 50 m3); 
– sumažinta riba, kada gali būti skelbiama ekstremali situacija savivaldybėje – užteks, kad grėsmė kiltų vienam žmogui, o ne 50-čiai, kaip buvo anksčiau.

„Vyriausybė įtvirtino, kad ir vieno žmogaus nelaimė yra labai svarbu. Sprendimo atsakomybė dėl pagalbos žmonėms ir ekstremalių įvykių skelbimo ir toliau kiekvienu konkrečiu atveju lieka savivaldybių ekstremalių situacijų komisijoms“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.