Kas svarbesnis – vabaliukas ar rusniškis?

2018-02-17, KĘSTUTIS JOČYS
Posėdžiauja Ekstremalių situacijų komisija. K. Jočio nuotrauka
Posėdžiauja Ekstremalių situacijų komisija. K. Jočio nuotrauka

Rajono vadovai išsiuntinėjo kvietimus 6 ministerijoms dalyvauti Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje, kuris įvyko vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje, kad valdininkai savo akimis ir ausimis pamatytų bei išgirstų, kokia padėtis šiuo metu potvynio vandenų užlietame pamario krašte. Deja, sostinėje įsikūrusiems klerkams ši problema pasirodė neverta dėmesio.

Statistika nedžiugina

Didžioji posėdžių salė buvo pilnutėlė. Į ją susirinko tie, kuriems ši problema iki skausmo žinoma ir aktuali. Didelį susidomėjimą parodė tiek vietos rašantys ir filmuojantys, tiek respulikinių TV kanalų žurnalistai. Nors kalbos buvo emocingos, tačiau paremtos konkrečiais, įsisenėjusiais ir nesprendžiamais jau ne vieną dešimtmetį faktais. Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas pateikė statistinius duomenis: praėjusių metų rudenį prasidėjęs potvynis šiuo metu laiko apsėmęs 90 sodybų su 222 gyventojais, po vandeniu – 20 tūkst. ha žemės ir 44 km kelių. Į Tatamiškių kaimą galima patekti tik su sraigtasparniu, sunkiai pasiekiamas Šyšos kaimas ir dvi sodybos Rūpkalviuose.  Tačiau gyventojai dėl iškeldinimo ir neatidėliotinos pagalbos nesikreipė. Amfibija, kuria buvo keliami žmonės, sugedo, gerai, kad laiku į pagalbą atskubėjo kariškių vikšrinė mašina. Anot viršininko, amfibijos turi tokį trūkumą, kad negali važinėti, kai pašalus vandenį sukausto ledas. Tuomet važiuojant lytys sugadina detales , kurios yra išorinėje mašinų pusėje. Kariškiai irgi sakė, kad jų turima ratinė technika irgi gali kelti žmones, jei vandens lygis siekia 60 cm. R. Mačijauskas atkreipė dėmesį į paradoksalią situaciją: dėl kažkokių priežasčių Šilutėje buvusios individualios gelbėjimo priemonės ( spec. rūbai, elektros generatoriai, pripučiamos valtys ir kt.) buvo išgabentos į Tauragę ir iki šiol tenai laikomos.

Labiausiai kenčia rusniškiai

Seniūnė Dalia Drobnienė sakė, kad problema dalinai išsispręstų, jei būtų valomos ir gilinamos deltos upių vagos. O dabar ledų sangrūdos remiasi į upių dugną ir todėl vanduo liejasi į pievas. Ji akcentavo dar vieną galimą situaciją, susijusią su estakados statyba ir kelio renovacija. Jei bus pastatyta tik estakada, o kelias nebus tvarkomas dėl Saugomų teritorijų tarnybos gamtos „mylėtojų“ malonės, tai potvynio problemos išliks. D. Drobnienė dar kartą priminė – per 15 metų šiame kelio ruože, atsitrenkę į medžius ir kitomis aplinkybėmis, žuvo18 žmonių – taigi, dažnas šalikelės medis pažymėtas krauju. Seniūnė bendruomenės vardu pažadėjo savo lėšomis atsodinti tiek medelių, kiek tiktai reikės. O miškų urėdijos atstovas pasakė, kad rajono miškų masyvai didėja, todėl tų senų medžių išpjovimas tikrai ne problema. Gal geriau sukoncentruoti dėmesį į polderius užkimšusius šiaudų rulonus. Anot seniūnės, sausas rulonas sveria apie 400 kg, o išmirkusio vandenyje svoris siekia 900 kg. Kokių pastangų reikia siurblinių darbuotojams, kad galėtų juos ištraukti.

Kas svarbesnis – vabaliukas ar žmogus?

Pasisakiusiųjų nuomone, tie pakelės 80 metų senumo medžiai jau ir dabar kelia pavojų. Pastaruoju metu po stipresnių vėjų keletas 7 nuvirto ant važiuojamosios kelio dalies sukeldami pavojų pravažiuojančiam transportui ir žmonėns. Tačiau kai kam jie labai svarbūs ir reikalingi. Tarp tokių buvo ir Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys, kuris savo kalboje dėstė, kad pagal esamą tvarką kievienas medis turi būti inventorizuojamas, o tik po to sprendžiama – pjauti ar palikti. Jam buvo replikuota, kad ši procedūra užtruktų ne vieną mėnesį, o gal ir visus metus. Administracijos direktorius Virgilijus Pozingis sakė, kad regioninio parko statusas ir Saugojamų teritorijų tarnyba uždėjo savivaldybei savotišką apynasrį su daugeliu apribojimų. „Tačiau negalima užkonservuoti žmonių gyvenimo. Tai kas yra savivalda? Aš jau 16 metų čia dirbu, ir per visus tuos metus stumdome šią problemą, o sprendimai nejuda iš vietos. Ir nebeaišku, kas svarbesnis – saugotinas paukštelis ar žmogus? Viešųjų paslaugų skyraus vedėjas Remigijus Rimkus savo pasisakymo pradžioje liūnai pajuokavo, kad reklaminiame buklete apie Šilutės kraštą esančius žodžius, „kur vanduo kuria gyvenimą“, jau reikėtų pakeisti – „kur vanduo gadina gyvenimą“. Jis žemėlapyje parodė, kurias upių vagas reikia valyti ir gilinti, kuriose vietose stovi ledų sangrūdos (net 7-10 km ilgio), kur išsilieja Nemuno vandenys į pievas ir miškus. Jam pasirodė keista, kad yra nupirkta milijonus kainavusi žemsiurbė, bet jos pamaryje nėra. O juk, anot pranešėjo, iškastas gruntas galėtų būti panaudotas kelių remonto darbams, nors jam oponavęs ministerijos atstovas sakė, kad toks gruntas netinkamas dėl įvairių priemaišų.

Nemuno delta – savotiška šiukšliadėžė

Nežiūrint savų problemų, kurių yra užtektinai, į pamarį Nemunas ir jo intakai suneša ne tik vandenį, bet ir didelį kiekį įvairiausių sąnašų. Kita teršėjų grupė – vos ne iš pusės Lietuvos čia suvažiuojantys žvejai, kurie irgi palieka pakrantėse „dovanas“. Praėjus potvyniui, užsemtus kelius irgi reikia remontuoti, o tai Savivaldybei kainuoja nemažus pinigus.

O kas toliau?

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, apibendrindamas pasakė, kad šiame posėdyje norėta dar kartą atkreipti visų suinteresuotų žinybų dėmesį, kokia rimta yra padėtis pamario krašte potvynių metu, kokias pasekmes jis palieka, kaip vargsta Rusnės salos gyventojai. Jis pažadėjo dar kartą išsiuntinėti raštus ir užtikrino, kad estakada bus pastatyta, bus renovuota kelio atkarpa su dviračių tatu ir be medžių. „Mes esam kantrūs, užsispyrę ir nenusileisim“, - sakė meras.


Straipsnio komentarai

D.2018-02-18
Aisku vabaliukai svarbesni negul tie rusniskiai, patys pagalvokit pastato atstakada ir pyzdes ponam nebenubires sitiek pinigeliu zinot kiek jiem dabar kiekvienais metais nubyra o siemet dar nuo pat pernai tebestovi vanduo tai kokie pinigeliai jiems subirejo i kisenes Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Kodel2018-02-18
Valdininkai negali dirbti kaip visada.Pirma pastato estakada,o paskui tegul aiskinasi,reikejo nereikejo. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
ąąąąąąąąą2018-02-18
kad juos kur kas sutrauktu tuos darmajiedus patys atvažiuoja per sezona žuvies pavalgyt ir kojas pamirkyt į nemuna o dabar ką blevyzgoja Komentaras patinka Komentaras nepatinka
čia nao supratimas2018-02-17
Kažkaip pas mus pamaryje netaip viskas darosi. Valdžia klauso-Vilniaus,o tie nieko nesupranta apie esamą -realybę.Jie kaifuoja,kad mūsų kraštas skendi-šiukšlėse,nuo potvynio suneštomis atliekomis .Gamtosauga-neygali,kad pakrantės būtų švarios,nes ,žvejai,daugelis nesupranta,tai ne mūsų šiukšlės atneštos iš kitur,pikti.Kodėl ten,aukštupyje nera-tvarkos ? Tai-viena.Kitą,teisingai ir protingai Meras paporino,kad būtina gilini-išvalyti žiotis.Pylimus pakelti ir nebus tokios problemos su estakada statyba.Na gerai,estakada ir kelio sutvarkymas-būtinas,bet tai tik kosmetika-būtina,bet be žiočių valymo,efektas -laikinas.Mere,jūs esate ,gerbiamas ir principingas,darykit tai kas būtina mūsų kraštui,mes jus palaikysim. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Savivaldybes chebrai2018-02-17
del replikos < Kita teršėjų grupė – vos ne iš pusės Lietuvos čia suvažiuojantys žvejai, kurie irgi palieka pakrantėse „dovanas“> esate neteisus, kadangi vietoje ukisku sprendimu irengti lauzavietes ir konteineriu pastatyma, uzsiimate tik tuscia demogogija.
Negi jums nedaeina, kad niekas siuksliu nemetytu, jei butu kur jas sudeti. Atvaziavusiems kelioms paroms netik kad nera kempingu, bet ir elementariu stovejimo aiksteliu. Tai kur zmonems detis ? Vien draudimais ir baudomis problemu neispresite. Jeigu nesugebate vadovauti, uzleiskit kedes kitiems..
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?