Chirurgas Algis Starkus – gerbiamas pacientų, vertinamas kolegų ir pripažintas šalyje

Gerbia kolegos

Kilęs iš Kupiškio rajono, Chirurgijos skyriaus vedėjas ypač gerbiamas jaunųjų kolegų. Praėjusiais metais Šilutės ligoninėje dirbti pradėjo chirurgas Paulius Vaitiekūnas, kuris nuolat stiprų palaikymą jaučia būtent iš gydytojo A. Starkaus. Anot jo, skyriaus vedėjas vertina jaunų specialistų darbą ir pastangas bei skatina taikyti naujus gydymo metodus ir technologijas. Su gydytojo P. Vaitiekūno nuomone apie skyriaus vedėją sutinka ir kolega chirurgas Tomas Grenoveckas, kuris džiaugiasi galėdamas dirbti komandoje su profesionaliu chirurgu ir puikiu žmogumi. „Mes dažnai dirbame kartu operacinėje – padiskutuojame, kartu priimame tinkamiausią sprendimą paciento labui, o prireikus ir pasiginčyjame. Jis geras žmogus, o su tokiu – gera ir dirbti“, - atviravo chirurgas T. Grenoveckas.

Aukščiausia chirurgo kvalifikacija – nustatyti diagnozę be operacijos

Chirurgas A. Starkus įsitikinęs, kad gydytojui svarbiausia – nepakenkti pacientui. Anot jo, bet kokia nereikalinga operacija gali būti klaida, o suklysti kažko nepadarius – tikimybė didelė. „Jeigu chirurgas geba pasakyti diagnozę neatvėręs pacientui pilvo ir nepadaręs intervencijos – tai yra aukščiausias chirurgo lygis“, - sakė Chirurgijos skyriaus vedėjas.

Jo nuomone, šių dienų technologijos ir įvairios diagnostikos galimybės palengvina gydytojui darbą. Esą medikas jaučiasi drąsesnis, jog nepadarys klaidos. Tiesa, A. Starkus pabrėžė, kad ankščiau nebuvo net echoskopo, o šių dienų pacientą galima detaliai ištirti per 48 valandas. „Gydytojas yra išmokęs operuoti, atlikti visą mechaninį darbą, tačiau, teikiant pacientui ekstrinę pagalbą, reikalingi kiti dalykai, kurių išmoko tik gyvenimas. Intuicija, gebėjimas ir supratimas įvertinti tinkamai situaciją, kada reikia pjauti arba ne, atsiranda per patirtį, matant panašias situacijas“, - atskleidė chirurgas.

Naujos pareigos?

Vos prieš du metus A. Starkus tapo Šilutės ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėju. Kaip žinia, ankščiau jam teko vadovauti Traumatologijos, Hemodializių skyriams ir Audito grupei. Chirurgo A. Starkaus pasisekimą karjeroje lėmė įgyta patirtis, profesinės žinios ir asmeninės savybės, kurios  reikalingos tampant vyr. gydytojo pavaduotoju. Paklausus gydytojo apie dalyvavimą konkurse eiti vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai pareigas, jis neatskleidžia. „Jeigu konkurse aš dalyvausiu ir jį laimėsiu – pareigas užimsiu“, - toks buvo A. Starkaus atsakymas apie galimybę užimti vyr. gydytojo pavaduotojo medicinai pareigas. Chirurgas apie savo dalyvavimą konkurse nutyli. Jis pridūrė, kad tai itin sunkus metas, o šios pareigos yra reikalaujančios psichoemocinės įtampos ir atimančios daug jėgų. Pasak A. Starkaus, svarbu suprasti, kad tai yra didelės atsakomybės pareigos ne tik už skyrių, bet už visą gydymo įstaigą. „Vien norėti neužtenka, tam reikia daug daugiau: suprasti, analizuoti ir mąstyti už visą gydymo įstaigą. Tam reikia praktikos ir įdirbio.

Iš gydytojo prisiminimų...

1984-aisiais chirurgas A. Starkus baigė tuometinį medicinos institutą, po to išvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje atliko internatūros praktiką. Vėliau gydytojo karjerą tęsė Šilutės ligoninėje. „Likimas lėmė, kad  tuo metu Šilutės ligoninei trūko chirurgo ir vaikų ligų gydytojo, todėl vykome ten, kur manęs su žmona laukė. Ji buvo vaikų ligų gydytoja“, - prisiminė Chirurgijos skyriaus vedėjas Algis Starkus.

Tuo metu specialybę studentai galėjo rinktis pagal išlaikytų egzaminų rezultatus. Jo teigimu, geriausieji turėjo pirmenybę ne tik studijuoti patinkančią sritį, bet ir užimti laisvas darbo vietas šalyje. „Pamenu, kad mūsų studentų buvo daugiau kaip 200 ir tik 6 laisvos vietos mokytis chirurgijos. Jei būčiau mokęsis prasčiau, kažin ar šiandien dirbčiau chirurgu“, - prisiminimais dalinosi A. Starkus. Jis pridūrė, jog džiaugiasi juo tapęs. Anot gydytojo, visada norėjosi ne tik mąstyti, bet ir daryti rankomis, o chirurgijoje daug tenka dirbti su įrankiais, mediciniais instrumentais.

Įgijęs abdominalinio (pilvo) chirurgo licenciją, susipažinęs su pamario kraštu, gydymo įstaiga, kolegomis ir darbu skyriuje, A. Starkus ėmėsi darbų – 1994-aisiais įsteigė Hemodializių skyrių. Tuomet ligoninė gavo labdarą iš Vokietijos – Frezenijaus firmos dializės aparatą ir lovą dializuojamiems pacientams. Šis aparatas buvo tik antrasis Lietuvoje. Taigi, chirurgas A. Starkus tapo ne tik Hemodializių skyriaus įsteigimo iniciatoriumi, bet ir jo vieninteliu gydytoju. Vėliau chirurgas savo vietą užleido į Šilutės ligoninę atvykusiai gydytojai nefrologei Žydrei Dobilinskienei, kuri skyriuje dirba iki šiol.

A. Starkus, prisiminęs apie savo pirmąją gydytojo patirtį, šypteli. Mat ji nebuvo susijusi su chirurgija. Pasirodo, atvykus į Šilutės ligoninę, jam reikėjo dirbti traumatologu. „Patirtis buvo labai įdomu ir netikėta. Anuomet, atvažiavus į rajoną, niekas neklausė, kad esi baigęs chirurgijos rezidentūrą. Pirmuosius du metus man teko dirbti traumatologu ir kurį laiką buvau net Traumatologijos skyriaus vedėju“, - prisiminimais dalinosi Chirurgijos skyriaus vedėjas. Gydytojas ilgą laiką dirbo ir budinčiu traumatologu, todėl, anot jo, ši sritis jam nėra svetima. Kaip jis pats sakė, dvi sritys – chirurgija ir traumatologija – kaip sesės. Chirurgas pastebi, jog šių dienų visuomenė apsišvietusi ir labiau rūpinasi savo sveikata nei ankščiau. Jo nuomone, pas gydytojus vis dažniau apsilanko pacientai, kurie, anot jų pačių, viską žino.  „Jie ateina pas mus jau su paruoštais klausimais, prieš tai pasiskaitę apie ligą internete. Neretai net ir pritaiko patys sau prevencinį gydymą, o pas mus ateina tik pasitarti, ką keisti. Pacientai neturėtų užsiimti savigyda, o kreiptis pas tam tikrą specialistą“, - sakė A. Starkus.