Depresija – protinga organizmo reakcija į neteisingą gyvenimo kelią

2018-03-03, G. Vasiliauskienė
Patologijų gali būti įvairių, tarp jų ir vėžys, taip pat susirgimų, tipiškų žmonėms, kurie visą gyvenimą iš visų jėgų stengėsi išvengti depresijos, tai yra senatvinė demencija arba Alzheimerio liga.
Patologijų gali būti įvairių, tarp jų ir vėžys, taip pat susirgimų, tipiškų žmonėms, kurie visą gyvenimą iš visų jėgų stengėsi išvengti depresijos, tai yra senatvinė demencija arba Alzheimerio liga.

Ar naudinga depresija? Tokia prielaida gali atrodyti keista ir provokuojanti. Juk toks rimtas susirgimas, su kuriuo kovoti išeikvojama tiek daug energijos ir lėšų. Prancūzų daktaras Oliveris Soulieras tikina, kad depresija yra žmogaus nesugebėjimas pakeisti savo gyvenimo, kai ateina tam laikas.

Narsa priimti didelių permainų pradžią

Po prancūzų belgai užima antrąją vietą Europoje pagal psichotropinių vaistų vartojimą. Nepaisydami to, pabandykime įsivaizduoti, kad depresija turi prasmę, kad šis susirgimas yra protingas kūno ir jo piloto smegenų atsakas į tam tikrą susiklosčiusią situaciją.

Vidinė išmintis

Mes, kaip ir V. Disnėjaus sukurtas Pinokis, turime savyje svirplį Džiminį Kriketą, tai yra vidinio supratimo formą, kad mūsų viduje yra kažkas, kas vadovauja mums, padėdamas įgauti save ir surasti savo kelią. Kai mes žengiame teisingu keliu, tai mūsų vidinis protas žingsniuoja paskui mus. Kol mes siekiame teisingo mums tikslo, jis pritaria mums. Ir net jei padidinsime spaudimą, siekdami užsibrėžto tikslo, nieko baisaus su mumis neatsitiks.

Priešingu atveju, kai kelias mums netinka, vidinis protas nepritaria mums, prieštarauja mums, kad mes per daug stengiamės eidami netinkama kryptimi ir net veržiamės iš visų jėgų. To mes dažnai nesuvokiame. Kad galėtų mus apsaugoti nuo pavojaus, ši vidinė išmintis sumažina spaudimą mūsų vidinėje sistemoje, sukeldama depresiją. Įsivaizduokite žmogų, kuris jau daugybę metų įsitikinęs, kad jo gyvenimo būdas, jo principai ir tikslai pasirinkti teisingai. O tylus vidinis balsas jam kužda, kad jis nėra savo vietoje ir atlieka ne savo vaidmenį. Žmogus pradeda jaustis nejaukiai, bet jis neturi drąsos ar noro ką nors keisti. Juk permainos gali būti labai skausmingos. Tokia situacija yra palankiausia depresijai išsivystyti.

Nuotykių pradžia

Žodis depresija yra labai sėkmingai parinktas tokiai situacijai. Atsidūrimą depresinėje situacijoje galima palyginti su situacija, kai „iššauna kamščiai“. Įsivaizduokime savo valios dirbtinai išpūstą žmogų, kuris bet kuriuo momentu gali „išleisti iš savęs orą“ kaip balionas. Ši netikėto vidinio slėgio sumažėjimo būsena sukelia žmogui išgąstį. Net tada, kai depresija jau „kybo ore“, tai yra kai žmogus jau gali ją nujausti, ji vis tiek sukelia jam gresiančių permainų baimę. Tuo momentu, kai ji apsigyvena mumyse, nepaisydama to, kad mes bijojome jos atėjimo, mūsų būsena pasidaro sunki, viskas atrodo labai baisu. Nepaisant to, šio reiškinio pradžią galima traktuoti kaip didelių įvykių pradžią. Šio susirgimo esmė yra priversti auką sustoti ir susimąstyti, užduoti sau klausimus apie save patį ir savo vertybes. Depresinės būsenos periodas apibūdinamas kaip orientyrų praradimas, ankstesnių troškimų pradingimas. Tai, ką mėgome iki šiol, nebetenka savo ankstesnio skonio.

Organizmas, pereidamas per visiško troškimų nebuvimo (vidinės tuštumos) fazę, turi įsitikinti, kad įvyko visiškas vidinis išsivalymas. Išgyvenęs sunkų periodą, žmogus pradeda jausti atsirandant naujų troškimų. Ir tik nuo to momento jis gali iš naujo kurti savo gyvenimą.

Giluminis atsinaujinimas

Kas sugebės pereiti per tokius išbandymus? Kam užteks drąsos? Dažniausiai mes stengiamės nustumti nuo savęs šią naštą. Tam, kad išsilaikytume ankstesnės būsenos, mes stengiamės palaikyti spaudimą, nors sistema jau nusilpo ir pradeda gesti. Tam, kad palaikytume šią nusilpusią sistemą, mes galime griebtis stimuliatorių: alkoholio, tabako, sporto, darbo, pasilinksminimų ir visokių pagundos žaidimų. Medicina taip pat gali mums suteikti milžinišką kiekį sintetinių priemonių (psichotropinių medikamentų, raminamųjų vaistų). Ir viskas yra tik tam, kad galėtume dirbtinai palaikyti spaudimą mūsų kūniškame būste. Bet kuriuo atveju tai – tik palaikymas.

Kuo ilgiau mes būsime neveiklumo būsenos, tuo skausmingesnis bus mūsų smukimas. Net jeigu mes ir neįklimpsime į visišką depresiją, vis tiek viduje mes nesijausime gerai. Tada mūsų organizmui neliks kitos išeities, kaip griebtis sunkesnės ligos. Patologijų gali būti įvairių, tarp jų ir vėžys, taip pat susirgimų, tipiškų žmonėms, kurie visą gyvenimą iš visų jėgų stengėsi išvengti depresijos, tai yra senatvinė demencija arba Alzheimerio liga. Daktaras O. Saulieras pataria mokytis įsiklausyti į savo vidinį išminties balsą, net jei išeities iš depresijos kelias ir nėra paprastas. Užtat tunelio gale mūsų laukia visiškas atsinaujinimas ir ta gyvenimo jėga, kurios depresijos kankinamas žmogus niekada nepažintų.

alfa.lt

 

 

 


Straipsnio komentarai

elena2018-05-22
Labai geras straipsnis.nors man viskas zinoma ,bet apie prancuzų daktarą Oliverį Saulierą nieko nežinojau bus proga paskaityti jo straipnius. Ačiū autorei G. VASILIAUSKIENEI




Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar skiepijatės nuo gripo?