Saujelė šilumos iš Portugalijos sostinės

2018-03-21, Projekto vykdymo grupės narė Diana Paulauskienė
Pedagogės džiaugiasi galimybe aplankyti tolimiausią Europos kampelį.
Pedagogės džiaugiasi galimybe aplankyti tolimiausią Europos kampelį.

Kol didžioji dalis Europos negali išsivaduoti iš žiemos gniaužtų, jos pakraštyje esanti Portugalija Erasmus + projekto „ Jaunasis europietis - sąmoningas ir saugus pasaulio pilietis “ dalyvius pasitiko su nekuklia 22 laipsnių šiluma. Į Portugalijos sostinę vykome keturiese : Saugų Jurgio Mikšo pagrindinės mokyklos direktorė Jurgita Lidžiuvienė ir mokytojos : Banga Sabaliauskienė, Diana Paulauskienė ir Neringa Undraitienė.

Daugiausia vizito akimirkų prabėgo Lisabonos 1 - osios mokyklos pradinių klasių skyriuje. Ši mokykla – pati palankiausia terpė mūsų projekto vykdymui, nes joje besimokantys vos šimtas vaikų yra net 28 tautybių. Čia labiausiai suvokiama, kaip svarbu gerbti ir pažinti skirtingų tautų kultūrą bei papročius. Iki mūsų susitikimo mokiniai domėjosi projekto partnerių – Lenkijos, Turkijos, Graikijos, Lietuvos, Pietų Kipro – ypatumais, mokėsi šokti šalių nacionalinius šokius, bandė apsirengti šaliai būdingais rūbais. Po pasveikinimo koncerto vaikai vis kalbino mus ir gyrėsi, kurios šalies šokį jiems teko išmokti. Antrąją dieną šioje mokykloje stebėjome pamokas. Tik čia supratome, kaip gali būti įgyvendinama Geros mokyklos koncepcija, kaip organizuoti pamokas netradicinėse erdvėse... Vieną pamoką apie Lisabonos istoriją vedė savivaldybės atstovės, kitą - policijos pareigūnai, o mokytojas tik prižiūrėjo tvarką ir padainavo kartu su vaikais.

Kiti užsiėmimai vyko mokyklos kieme. Visi šios mokyklos mokiniai po 6 valandas per metus mokosi važiuoti dviračiu. Šio projekto vykdymui yra nupirkti dviračiai ir apsauginiai šalmai. Kol vaikai dar neturi vairavimo įgūdžių, jie mokomi aikštelėje su minkšta danga. Aišku, mus nustebino, kad dauguma pradinukų dar nemoka važiuoti dviračiu. Į kitą pamoką atėjo Pedagogical garden atstovas su priemonėmis. Mokiniai susirinko mokyklos kieme, kur aukštose dėžėse auginamos daržovės. Čia veši brokoliai, salotos, pupos, burokėliai, žirniai ir daugelis kitų gėrybių. Per pamoką buvo aiškinama, kaip pasigaminti kompostą. Kiekvienas mokinys dėjo įvairias organines atliekas į plastikinį konteinerį. Nustebino, kad vaikai, visai neraginami, dalyvauja veikloje. Vėliau mokiniai pasigėrėdami rovė savo išaugintas daržoves ir, aišku, visi suprato, koks ryšys tarp komposto ir gero derliaus.

 Kitą dieną buvome pakviesti į simfoninės muzikos koncertą , kuriame dalyvavo net darželinukai. Šio koncerto metu grupės vadovas vis pašmaikštaudamas mokė vaikus: prašė atpažinti instrumentus, demonstravo, kaip papildomi priedai pakeičia instrumento garsą. Vaikai labai džiaugėsi koncertu, nuolat aikčiojo iš nuostabos, o, išgirdę pažįstamą melodiją, tuoj pradėdavo  dainuoti. Peršasi išvada, kad šioje šalyje vaikų švietimu rūpinasi visi, o ne tik mokytojai. Mokytojas gali ugdyti vaikus per patyrimą, nes bet kokiai veiklai atsiranda priemonės ir finansavimas. Be to, čia visiškai nesureikšminamas mokomosios aplinkos estetiškumas, išorinis spindesys: mokyklos pastatai nerenovuoti, baldai senoviški, trūksta apšvietimo ir net šilumos šiuo metu. Bet viską atperka šiltas mokinių, mokytojų, administracijos ir aptarnaujančio personalo bendravimas. Čia verda gražus didelės šeimos gyvenimas: vaikai per pertraukas dūksta kiek širdis geidžia,  valytoja padeda mokytojui susegti pamokai reikalingą medžiagą, direktorė sveikinasi visus apkabindama, mokytojas gali vaikui pakedenti plaukus, jį pakilnoti ar paglostyti ir patempti už ausies... Bet taip jie turbūt eina teisingu keliu. Čia ir prasideda didieji, tikrieji dalykai... Iš tokio nuoširdaus bendravimo atsiranda ir pagarba mokytojui , todėl vaikai labai atidžiai klauso per pamokas ir yra aktyvūs.

Be pedagoginės patirties parsivežėme ir kitokių įspūdžių. Lisabona sužavėjo siauromis vingiuotomis gatvelėmis, mažais ažūriniais balkonėliais ir mūsų akiai neįprasta pastatų apdaila. Dekoratyvinis Portugalijos simbolis yra azulejos arba keramikinės plytelės, iki šių dienų naudojamos tiek interjero, tiek ir pastatų išorės dekoravimui. Ne mažiau žavūs ir Lisabonos priemiesčiai. Aplankėme vieną iš Portugalijos architektūros šedevrų - Jeronimo vienuolyną , įsikūrusį Beleme ir simbolizuojantį Atradimų epochos gerovę. Vienuolyne ilsisi žymių portugalų, tokių kaip Vasco da Gama, palaikai. Nusilenkti didžiajam atradėjui atvyksta moksleiviai iš visos šalies, o už jų kelionę finansuoja valstybė.

Netoli Lisabonos esanti Sintra labai jau primena pasakų miestelį. Čia nuo seno mėgo ilsėtis Portugalijos karaliai – dėl to XIX a. buvo pastatyti dailūs da Pena rūmai, romantiškai iškilę ant kalvos. Sako, kad įvairiomis spalvomis išdažyti rūmai giedrą dieną matosi net iš Lisabonos, o nuo pilies kuorų galima grožėtis Atlanto vandenyno didybe. Deja, mūsų viešnagės dieną rūmai skendėjo tirštame rūke ir iš išorės labiau priminė Drakulos valdas. Išvykstant  iš Sintros, laukė dar du gamtos stebuklai – tai Boca do Inferno (liet. velnio burna) kyšulys ir vakariausias Europos taškas Cabo da Roca (liet.Uolos ) kyšulys. Negalėjome atitraukti akių nuo šokančių Atlanto purslų. Nors dangus kaskart negailestingai prapliupdavo, o šeimininkai prieš šią išvyką vis gąsdino šalčiu, vandenyno sukurtas reginys išliks atmintyje ir šildys visą gyvenimą. Džiaugiamės galimybe aplankyti tolimiausią Europos kampelį. Erasmus + projektas „ Jaunasis europietis - sąmoningas ir saugus pasaulio pilietis “  tik prasideda, todėl tikimės dar daug naujų įspūdžių ir patirties. Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų ir paramos fondas.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?