Lietuvos miškai tvarkomi tvariai, nepaisant skleidžiamų mitų

Pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, melaginai pranešama, kad miškų Lietuvoje neliks, esą vyksta masinis jų naikinimas. „Iš tiesų, yra atvirkščiai – didesnioji dalis Lietuvos miškų yra ir liks valstybės rankose, o ir privačioje nuosavybėje esantys miškai tvarkomi pagal bene griežčiausius Europoje miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“

Be to, Lietuvoje visi valstybiniai miškai jau daugiau nei 15 metų, o neseniai ir dalis privačių miškų yra sertifikuoti pagal tarptautinę Miškų priežiūros tarybos sistemą. Šis sertifikatas patvirtina, kad miškai tvarkomi tvariai, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas.

Miško tvarkymo tvarumui įvertinti svarbūs 10 principų, iš kurių atskirai paminėtini yra nauda iš miško ir poveikis aplinkai. Miškų ūkio veikla turi skatinti efektyvų daugiatikslį miško naudojimą, siekiant užtikrinti ekonominį gyvybingumą ir platų aplinkosauginių bei socialinių funkcijų spektrą. Kartu miškų ūkis turi išsaugoti biologinę įvairovę ir su ja susijusias vertybes – vandens išteklius, dirvožemį, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas bei kraštovaizdį, išlaikyti miško ekologines funkcijas bei miškų vientisumą.

Tai, kad šalies miškai naudojami labai saikingai, parodo objektyvus ir visuotinai pripažįstamas rodiklis – per tą patį laikotarpį iškertamos ir priaugančios medienos santykis. Skaičiuojant visą iškertamą medienos kiekį nuo bendrojo medienos prieaugio visuose šalies miškuose šis santykis šiuo metu Lietuvoje yra apie 55 proc., o miškuose, skirtuose medienos gavybai, – 66 procentus. Darnaus miškų ūkio požiūriu racionaliu naudojimu paprastai laikoma, kai šis procentas yra tarp 70-90 proc.

Statistika rodo, kad Austrijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Švedijoje ir kai kuriose kitose aplinkai didelį dėmesį skiriančiose Europos valstybėse kirtimų intensyvumas didesnis nei Lietuvoje. Todėl tikslinga išsklaidyti ir kitus plačiai paplitusius mitus apie mūsų šalies miškų valdymą: