Skrandžio skausmus gali lemti ne tik persivalgymas

2018-04-21, „BENU vaistinės“ informacija
Galiausiai prieiname prie sunkiausios užduoties – streso valdymo ir geros psichologinės būklės.
Galiausiai prieiname prie sunkiausios užduoties – streso valdymo ir geros psichologinės būklės.

Skrandžio skausmais besiskundžiančių žmonių skaičius auga kasmet. Prie to prisideda nuolatiniai šiuolaikinio gyvenimo palydovai – greitas tempas, nejudrus gyvenimo būdas, prastas mitybos režimas ir psichologinis stresas. Dažniausiai virškinimo ligų turintys pacientai kreipiasi joms įsisenėjus. Nors diskomfortą jie patiria nuolat, pas gydytoją užsuka tik patyrę stiprų paūmėjimą. Gydytojai sako, jog vizito atidėlioti neverta – ligai nespėjus įsisenėti ir tinkamai sustygavus gyvenimo būdo bei mitybos įpročius, pagerėjimo galima tikėtis vos per kelias dienas.

Maistas irgi gali būti vaistas

Pradėkime nuo lengviausiai įveikiamo virškinamojo trakto „priešo“ – maisto. Mat tinkamai parinktas subalansuotas maistas gali būti geriausia pirmoji pagalba. Ilgametę vaistininko patirtį turintis „BENU vaistinės“ vedėjas Gintaras Verbus sako, jog pirmiausia turėtume susimąstyti, ką dedame į maisto pirkinių krepšelį. Maisto įvairovė – begalinė, o mūsų įgūdžiai, atsirinkti kokybišką, maisto medžiagomis turtingą, maistą, yra prasti.

„Virškinamojo trakto ligas galima vadinti civilizacijos rykšte. Nors turime pasirinkimo laisvę ir galimybę įsigyti ką tik norime, maistą perkame nesirinkdami. Pataikaujame savo įgeidžiams, perkame viską, kas po ranka. Vos prieš kelis dešimtmečius nebuvo tokios įvairovės, ir virškinamojo trakto ligos buvo gerokai retesnės. Turėtume laikytis daugiau disciplinos rinkdamiesi maistą sau ir šeimai“, – įsitikinęs G. Verbus.

Pasauliniai tyrimai patvirtina, kad virškinamojo trakto ligos, susijusios su padidėjusiu rūgštingumu (tokios kaip gastroezofaginis refliuksas), ypač plinta ekonomiškai pažangiose šalyse. Vos prieš ketverius metus Europoje šios ligos paplitimas svyravo tarp 2-8 procentų, dabar Europoje ir Lietuvoje siekia 10 procentų.

Daugiau disciplinos

Diana Aksionova Žukauskienė, medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja gastroenterologė, pritaria, kad susidūrus su virškinamojo trakto ligomis, derėtų pradėti nuo mitybos korekcijos. Tam tikra pacientų dalis patiria šių ligų simptomus net ir pedantiškai prižiūrėdami mitybą. Tiek jiems, tiek visiems kitiems gydytoja gastroenterologė rekomenduoja stebėti, kokie maisto produktai provokuoja pablogėjimą.

„Virškinamajam traktui kenkia viskas, kas dažnam yra skanu – aštrus, riebus, rūgštus maistas: šokoladas, kava, svogūnai, česnakai ir, žinoma, alkoholis. Gydantis skrandį, šių dirgiklių derėtų atsisakyti pirmiausia. Tuomet ateina eilė iš mitybos išimti tuos produktus, kurie žmogui netinka individualiai“, – pasakoja D. Aksionova - Žukauskienė.

Idealu, jei bent gydymosi laikotarpiu žmogus valgytų namie pagamintą maistą. Net ir būklei pagerėjus, namuose gamintą maistą reikėtų vartoti kuo dažniau. Ne ką mažiau svarbūs ir kiti tinkamo mitybos režimo dalykai: valgymo laikas, trukmė, dažnumas, porcijos dydis. Valgyti derėtų reguliariai, tuo pačiu metu kiekvieną dieną, išlaikant trijų valandų pauzes. Porcijos turėtų būti nedidelės, jas valgyti derėtų mažais kąsniais ir gerai sukramtant. Nors visi žinome, jog valgant nerekomenduojama skaityti, žiūrėti televizoriaus ar užsiimti kita veikla, retas laikosi šio patarimo.

„Sau padėtume daug labiau, jei valgytume pasimėgaudami, iš lėto ir neblaškydami savo dėmesio kitur. Virškinimas prasideda burnos ertmėje, tad neskubėdami ir gerai sukramtydami, padedame virškinamajam traktui“, – sako gydytoja gastroenterologė.

Ji priduria, kad likus 3-4 valandoms iki miego, verčiau nevalgyti. Sportuojantiems naudinga žinoti, kad prieš užsiimant aktyvia veikla, reikėtų pavalgyti vėliausiai prieš valandą, ypač, jei bus daroma daug atsilenkimų ir panašių pratimų. Tai ypač aktualu besiskundžiantiems refliuksu. Gydytoja įspėja, kad visiems, o ypač kenčiantiems nuo refliukso, pavojinga prigulti iš karto po valgio ar valgyti horizontalioje padėtyje.

Bent pusvalandį pajudėti

Fizinis aktyvumas – antras veiksnys, galintis pagerinti virškinamojo trakto veiklą. Mažiausiai, ką galime padaryti dėl savo skrandžio (ir ne tik) – kasdien pajudėti bent 30 minučių. Tam nebūtinas sporto klubas, galima pradėti nuo trumpų pasivaikščiojimų. Pamažu juos ilginti, rytais įtraukti kelių minučių mankštą. Patyrę kineziterapeutai gali rekomenduoti pratimų, padedančių išjudinti žarnyną. Šiais atvejais galima pasitelkti ir specialius pratimus, derinamus su aktyviu kvėpavimu.

Visgi svarbu neperlenkti lazdos – fizinė veikla turi būti nuosaiki, ne alinanti. Jei subalansuoto intensyvumo fiziniai pratimai didina žarnyno peristaltiką, tai pernelyg aktyvus sportas ją gali slopinti. Todėl geriausia pasikonsultuoti su profesionalu dėl individualaus sporto režimo.

Kai gerai jaučiasi žarnynas, gerai jaučiasi ir galva

Galiausiai prieiname prie sunkiausios užduoties – streso valdymo ir geros psichologinės būklės. Gana įprasta, kad virškinamojo trakto ligos dažniau užklumpa jautresnius žmones. Virškinamojo trakto ir psichinės būklės sąsaja ilgą laiką buvo nuvertinta, ją patvirtinantys moksliniai tyrimai buvo atlikti vos prieš kelis dešimtmečius. Dabar vis dažniau kalbama apie tai, kad žarnynas yra antrosios žmogaus smegenys, neuronų kiekiu pralenkiančios net galvos smegenis.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?