Tylios vaikų baimės

2018-05-06, Parengė psichologė Inga Polikevičiūtė | Psichologinė pagalba vaikams ir ir paaugliams
Iliustracija: pexels.com
Iliustracija: pexels.com

Kaip nuostabu ir keista, kai po pusės metų apsilankymų pas psichologą, su vaiku dirbantis specialistas Jums pasako, jog vaikas bijo pamesti namų raktą, todėl ir atsisako keltis anksti ryte. Jis matė, kaip draugas paliko raktus autobuse. Mes, suaugusieji, vadovaujamės kita logika – juk ryte laukia šilta arbata, skrebutis su mylimu braškių džemu, ir jazminų žiedai už lango. Kaip gi nesikelsi?

Neretai mes matome pasaulį tokį, koks jis turėtų būti. T.y. logiškas, tvarkingas, aiškus, viskas vyksta pagal taisykles, o visi darbai atneša teigiamą rezultatą. Svajonėse yra daug erdvės mūsų norams ir idealiąjam Platono idėjų pasauliui. Tarsi prieštarautų mums, mažasis Picasso neišvengiamai atskleis mums meniškąją gyvenimo pusę. Kodėl pliušinis tigras yra geriausias draugas? Ar tikrai kaimynė panaši į debesį? Žvėrelių krekeriai netinka, nes jų kojytės per mažos? Matyt todėl, kad vaiko jausmų pasaulyje nėra ribų, – čia slepiasi Alisos, kalbantys obuoliai, o nuotaikos neturintis paštininkas vadinamas garvežiu.

Maži vaikai gali silpniau skirti tikrovę nuo vaizduotės, nes jų gyvenimas yra žaidimas. Tad įaudrinta vaizduotė gali nupiešti ne vieną dinozaurą laiptinėje ir boružę pieno pakelyje. Todėl eiti iš namų nereikia, o pieno taip pat atsisakome. Jei kas vaiką išgąsdintų ar nuvertintų jo fantazijų pasaulį, vaikas bus linkęs jį slėpti. Ir žinoma, tuomet suprasti vaiką Jums bus sunkiau. Būtent dėl to atsivėrimas gali trukti ilgiau.

Kartais vaikai tiesiog yra uždaresni, ir nepasakoja apie savo vaizdinius niekam. Tokiu atveju geriausia būtų ieškoti būdų vaiką prakalbinti.

1) Galima ilgai žaisti su vaiku, jungti relaksacines muzikas, gerti arbatą ir pan. Jei suteiksite vaikui daug komforto, ir jis pasijus saugus, pats gali papasakoti kas neramina, arba atsakys į Jūsų rūpestingą klausimą, ir labai noriai.

2) Kitas variantas gali būti pasirinkti iš įvairių būdų kalbėti apie tai, kas neramina. Galima drauge su vaiku piešti, kalbėti, žiūrėti animacinius filmus, lipdyti, siūti žaisliukus, kepti meduolius ar pan. Išgyvendami drugišką bendrumą, vaikai taip pat gali atsiskleisti lengviau.

Kartais galima stebėtis, kiek paslaptingų įvaizdžių tūno vaikų minčių lentynose. Ir kaip pamažu, neskubėdami ir stebėdami mus, jie tas mintis išsako, dalinasi, prašo aptarti ar tiesiog nuraminti. Ir momentais išties galima suabejoti – argi tikrai neegzistuoja raudonkepuraitė, ančiukas – gulbė ir kalbančios pasakų gėlės, kuriomis taip tikėjome vaikystėje.

Saugus vaizduotės pasaulis vaikui yra labai reikalingas. Tam, kad jis galėtų pasitikėti žmonėmis ateityje, tikėti idėjomis, gėriu, išnaudoti jam skirtas galimybes, matyti pasaulį spalvingą ir turtingą, o ne blankų ir nuobodų.

Todėl tėvų žaidimas su vaiku yra geriausia dovana kiekvienam mažyliui, kuris dar tik ruošiasi, ir labai negreit taps suaugusiu pasaulio piliečiu. Mokyklinis rašinėlis gali būti meno kūrinys, o gali tapti sekinančia prievole. Žaidimais grįstas požiūris į pasaulį yra kelias link džiugaus realybės priėmimo, darbo, ir ramybės, pilnatvės bei laimės jausmų. Nuo mūsų priklauso, kaip pristatysime vaikučiui naujus įvykius, žmones, užduotis ir t.t.

Kaip sumažinti vaiko patiriamą stresą ir nerimą? Dr. A. Przeworsky

  1. Paskatinkite vaiką eiti pas savo baimes, o ne bėgti nuo jų. Kai bijome situacijų, mes jų vengiame. Visgi, taip nerimas niekur neišnyksta, o lieka ir toliau daro įtaką mūsų savijautai bei veiklumui. Jei vaikas tiesiogiai susiduria su savo baimėmis, jis išmoks, kad su laiku tas nerimas mažėja ir išnyksta. Kūnas negali patirti nerimo labai ilgą laiką. Yra sistema, kuri įjungia raminimą. Paprastai ši sistema suveikia, ir per 20 – 45 minutes, patekę į nerimą keliančią situaciją, Jūs nusiraminsite.
  2. Pasakykite vaikui, kad yra normalu būti netobulu. Dažnai mes jaučiame, kad vaikui yra labai svarbu laimėti mokymosi, sporto, ar kitų užsiėmimų situacijose. Bet kartais pamirštame, kad vaikai yra tiesiog vaikai. Mokykla tampa vertinama vien pažymiais, o ne žaidimu, 8 nebėra gerai, na, nebėra pakankamai gerai. Mes nenorime pasakyti kad pastangos nėra svarbios. Yra svarbu skatinti vaiką labai stengtis, bet taip pat svarbu yra ir priimti vaiko netobulumą ir klaidas, bei nuraminti jį.
  3. Koncentruokitės ties pozityviais dalykais. Dažnai nerimastingi vaikai pasimeta savikritikoje. Jie gali dažniau matyti stiklinę pusiau tuščią, o ne pusiau pilną, nerimauti dėl ateities įvykių. Kuo daugiau Jūs galite išlaikyti dėmsesį ties pozityviais Jūsų vaiko gyvenimo aspektais, pasiekimais ir savybėmis, tuo daugiau priminsite vaikui nenuklysti į negatyvumą.
  4. Planuokite relaksacines veiklas. Vaikams reikia laiko atsipalaiduoti ir pabūti vaikais. Deja, net smagūs užsiėmimai, tokie kaip sportas, kartais gali tapti daugiau sėkmės siekimu, negu smagia veikla. Vietoj to yra svarbu užtikrinti, kad vaikas į žaidimą pasinertų smagiai, vien dėl paties žaidimo. Galite suplanuoti kasdien vaiko žaidimą su žaislais, sportą (bet ne konkurencinį), jogą, piešimą, arbatos vakarėlius, tiesiog išdykavimus.
  5. Modeliuokite ėjimą link situacijų, rūpinimąsi savimi ir pozityvų mąstymą. Jūsų vaikas darys tai, ką darote Jūs. Jei Jūs rūpinatės savimi, Jūsų vaikas išmoks, kad skirti laiko sau yra svarbus dalykas gyvenime. Jei pozityviai žvelgiate į situacijas, taip jas matys ir vaikas. Vaikai mokosi elgesio stebėdami savo tėvus. Taigi, kai galvojate apie savo vaiko psichologinę gerovę, nepamirškite pagalvoti ir apie savo gerovę,
  6. Apdovanokite vaiko drąsų elgesį. Jei vaikas nueina pas savo baimę, įveikia situaciją, apdovanokite jį pagyrimu, apkabinimu, ar net mažu lipduku, skanėstu, ir pan. Jūs galite taip motyvuoti vaiką, tai nieko blogo. Jei apdovanojate tam tikrą elgesį, vaikas taip elgsis dažniau.
  7. Mokykite gero miego režimo. Nustatykite vaikui miego laiką, ir jo laikykitės net ir savaitgaliais.Taip pat numatykite 30 – 45 min pabendravimus, skirkite laiko jam prieš miegą. Tai padės vaikui persijungti nuo dienos aktyvumo į atsipalaidavimo būseną prieš miegą, kuri reikalinga užmigti.
  8. Paskatinkite vaiką išreikšti savo nerimą. Jei Jūsų vaikas pasakoja Jums, kad yra išsigandęs ar sunerimęs, nesakykite “Ne, tu nesi!”, ar “Tau viskas gerai”. Tai vaikui nepadeda. Tai daugiau padeda jam/jai įsitikinti, kas Jūs nesiklausote, negirdite. Vietoj to patvirtinkite, kad vaikas tikrai taip jaučiasi , -“Taip, tu atrodai išsigandęs. Kas tave neramina?” Tuomet drauge padiskutuokite, apie Jūsų vaiko emocijas ir baimes.
  9. Padėkite vaikui spręsti problemas. Kai Jūs jau patvirtinote vaiko emocijas, parodėte, kad suprantate jo patirtis, kad klausote ką vaikas sako, padėkite vaikui išspręsti problemas. Tai nereiškia spręsti problemas už vaiką. Jei vaikas gali pats sugeneruoti sprendimą, puiku. Jei ne, pasiūlykite sprendimų Jūs, ir paraginkite vaiką išsirinkti, kuris variantas tiktų geriausiai.
  10. Likite ramūs. Vaikai žiūri į tėvus, kad suprastų, kaip reaguoti į situaciją. Tam tikra tėvų reakcija gali sukelti vaikų verkimą. Nes jie stebi tėvus, kad sužinotų, kaip reikia reaguoti. Įvairaus amžiaus vaikai yra pagavūs tėvų emocijas, ir su jomis rezonuoja. Jei Jūs nerimaujate, vaikas pagaus tą nerimą ir pats reaguos nerimastingai, jo nerimas padidės. Tad, jei norite sumažinti vaiko nerimą, pradžioje psirūpinkite savo nerimu. Tai reiškia sulėtinti kalbą, kelis kartus giliai įkvėpti, ir atsipalaiduoti, bei įsitikinti kad Jūsų veido išraiška taip pat rodo, jog esate ramūs.
  11. Su vaiku praktikuokite relaksacijos pratimus. Kartais tikrai paprasti relaksacijos pratimai yra būtini, kad vaikas įveiktų stresą ir nerimą. Tai gali būti pasakymas vaikui keliskart giliai ir lėtai įkvėpti. Arba galima paprašyti vaiko įsivaizduoti save gražioje, atpalaiduojančioje aplinkoje, pvz. paplūdimyje ar galiniame kieme, hamake. Prašykite vaiko užsimerkti, ir įsivaizduoti garsus, kvapus, pojūčius, susijusius su vaizdiniu. Pavyzdžiui, – “Užsimerk ir įsivaizduok save paplūdimyje. Įsiklausyk į bangų jūros ošimą, kaip jos krinta pirmyn ir grįžta atgal. Išgirsk žuvėdras, mojančias ir klykaujančias netoliese. Susikoncentruok ties jausmu, kad rankose turi šilto smėlio, o saulė švelniai kaitina tavo odą. Vaikas gali ir pats atlikti šiuos pratimus, kai apima gilesnis nerimas.
  12. Niekada nepasiduokite! Nerimas ir stresas gali sukelti nuolatines kovas, dažnai vaiko nerimo šaltinis keičiasi, ir gali atrodyti, kad nuolat gesinate gaisrus. Kartodami nerimą ir stresą mažinančias technikas, Jūs padėsite vaikui išmokti sumažinti nerimą, ir įveikti šį jausmą keliančias situacijas. Sėkmę atneš kartojimas, tad neužmeskite to, ką pradėjote!

Kaip nuraminti pykstantį vaiką? Dr. Sal Severe.

 
  1. Kai vaikas nurimo po pykčio priepuolio, švelniai su juo pakalbėkite. Paklauskite jo, kas jį neramino, ir kodėl “Ar manei, kad aš tavęs nesiklausau?”. Psichologė Dr Sal Severe pastebi, kad vaikams yra būdingi labai įvairūs jausmai, ir “mes turime juos išmokyti, kaip pavadinti šiuos jausmus ir su jais susitvarkyti. Ypač tai svarbu pykčio jausmui”. Mažam vaikui yra labai reikalingas jausmų žodynas, ir tam Jūs galite jo klausti, – “Ar tau buvo pikta? Ar tu buvai liūdnas? Gal buvai išsigandęs?”
  2. Mokykite vaikus empatijos. Maži vaikai dažnai nekreipia dėmesio, kaip jų elgesys gali paveikti kitus žmones. Jei Jūsų vaikas mušasi, kandžiojasi ar spardosi, nusileiskite iki jo akių lygio ir švelniai paklauskite, kaip jis jaustųsi, jei kas nors taip elgtųsi su juo pačiu. Paskatinkite jį susimąstyti, užduodami tokius ir panašius klausimus “Jei sesutė taip tau įspirtų, juk tau skaudėtų ir verktumei”.
  3. Naudokite smegenų šturmą siūlydami sprendinius. Jei Jūsų vaikas neturi verbalinių įgūdžių įtvirtinti save, išreikšti nesmurtiniu būdu, tuomet išmokykite jį. Vaikai dievina vaidmenų žaidimus, ir Jūs galite juos panaudoti, kad išmokyti vaiką reaguoti į dirgiklius, kurie sukelia audringas jų reakcijas. Suvaidinkite situaciją, kuri sukelia Jūsų vaikui stiprius jausmus, ir drauge sužaiskite, kaip ją galima būtų išspręsti be kumščių ir spyrių.
  4. Praktikuokitės, ką pasakyti. Pasiūlykite vaikui verbalinių alternatyvų jo įsiūčiui pakeisti. “Gal tu galėtum pasakyti taip. Ar gali pabandyti kitą kartą?” Jei matote, kad iškyla problema, galite pasakyti “Agne, panaudok savo žodžius.. ” – ir būtinai pagirkite jį, kai jis ar ji panaudos žodžius kaip susitarėte. Gerai būtų pildyti elgesio lenteles, ir kai jis panaudoja žodžius, žymėti lentelėje linksmus veidukus, vėliau skiriant apdovanojimą, kai jis nesimuša. Arba pasakykite panašiai kaip “Aleksai, labai džiaugiuosi, kad nepraradai kantrybės, kai Emi žaidė su tavo žaislais”.
  5. Išmokykite jį nurimti, ne įsiaudrinti. Dr Sal Severe rekomenduoja giliai kvėpuoti, kad įveikti vaiko pyktį. Jis pataria parodyti vaikui, kaip padėti ranką ant krūtinės ir keletą kartų giliai įkvėpti. Tegu vaikas kartoja Jūsų judesius. Ranka yra tarsi vizuali nuoroda, kuri primins vaikui, jog dabar reikia nurimti, o ne pykti toliau. Tiesiog padarykite tai, jei matysite, kad vaikas patiria frustraciją.
  6. Kartais vaikai būna išbarami, kai jie tiesiog nori pažiūrėti, kaip jų elgesys paveiks mamą ar tėtį. Kai bandote primesti taisykles ir ribas, vaikas elgiasi agresyviai, taigi jam yra sakomi pamokantys žodžiai. Paprastais žodžiais padėkite vaikui susieti šiuos du įvykius, “Tau nepatinka, kai baramės. Bet jei tu mušies ir kandžiosies, aš ir toliau taip kalbėsiu su tavim. Jei nesimuši, aš nieko nesakysiu”.
  7. Vaikai, kurie mato agresyvias smurto scenas kompiuterio ar TV ekrane, bus agresyvesni žaisdami, nei kiti vaikai. Jei Jūsų vaikas nuolat elgiasi agresyviai, ribokite jam priėjimą prie medijų, pataria Sal Severe. “Jei jis tai mato per TV, paaiškinkite, kad muštynės nėra geras būdas susidraugauti ar spręsti problemas. Sustiprinkite šią žinią naudodami mokomąsias knygas ir video medžiagą, kurie skatina gerumą”.
  8. Praktikuokite “0 tolerancijos smurtui” politiką. Apskritai netoleruokite vaiko agresyvaus elgesio, bet kokia forma, ar pavidalu. Kaip ir bet kokiu kitu klausimu, pastovumas yra raktas į sėkmę. Vienintelis būdas suvaldyti vaiko agresiją yra įvesti namuose nekeičiamą taisyklę kad agresyvaus elgesio būti negali.
  9. Negalite jam suduoti. Jei turite įprotį užduoti vaikui konflikto įkarštyje, turite išmokti savo frustraciją išreikšti konstruktyvesniu būdu. “Mušimas pykčio momentu moko vaiką, jog supykus galima naudoti smurtą”, sako Sal Severe. “Matydami, kad jūs nepraktikuojate savinkontrolės kai esate pikti, verčia vaiką galvoti, kad savikontrolės nereikia ir jam.”
  10. Kontroliuokite savo jausmus. Jei kaip raketa pratrūkstate dažnai, būkite tikri, kad ir Jūsų vaikas darys tą patį. “Vaikas mokosi kontroliuoti savo pyktį, matydamas, kai jį kontroliuojate Jūs patys”, sako Sal Severe. “Su pykčiu susiję įpročiai yra išmokstami”. Svarbu prisiminti, kad piktas vaikas dažnai gali priversti tėvus sprogti, bet pasistenkite suvaldyti savo jausmus, bet kokiu atveju. “Susitvarkykite su tuo kuo greičiau, nuleiskite balsą ir pasistenkite nurimti”, – pataria Sal Severe. “Tai turės žymiai daugiau teigiamos įtakos, nei manote. Ir kaip tikitės, kad vaikas atsiprašys už netinkamą elgesį, jei prarandate savikontrolę, atsiprašykite ir Jūs”. Jei vaikas agresija reaguoja į menkiausią bandymą paauklėti, tuomet ieškokite vaikų psichologo pagalbos.

Skaičiuojant matematiškai, būtų svarbu, kad baimių santykis su džiaugsmu būtų didesnis, teigiamų jausmų persvara. Net ir besišypsantis vaikas gali slėpti didžiulius baubus širdelėje, tad pastebėkime ir paklauskime. Jūs galite rasti būdų toms baimėms ar savęs nuvertinimui iškelti į dienos paviršių. Kai jau kalbame, neigiami jausmai greitai netenka savo bauginančių galių.

Sėkmės Jums ir atradimų!


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar šelpiate benamius?