Prisimenant Aloyzą Samuolį

Į Ši­lu­tę at­vy­kus dirb­ti krep­ši­nio tre­ne­riui Izi­do­riui Ži­lins­kui krep­ši­nis mies­te spar­čiai to­bu­lė­jo, Aloy­zas ta­po darbš­čiau­siu ir ga­biau­siu mo­kyk­los ir mies­to ko­man­dų žai­dė­ju. Ši­lu­tiš­kiai ta­po Lie­tu­vos moks­lei­vių spar­ta­kia­dos krep­ši­nio var­žy­bų nu­ga­lė­to­jais, o Aloy­zas Sa­muo­lis, kaip Lie­tu­vos rink­ti­nės na­rys, 1956 me­tais Mask­vo­je da­ly­va­vo SSSR moks­lei­vių spar­ta­kia­dos krep­ši­nio var­žy­bo­se.

1956 me­tais jis Kau­ne įsto­jo į Kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­tą. Žai­dė krep­ši­nį, ta­čiau grei­tai dės­ty­to­jas Va­le­ri­jus Grieš­no­vas pa­kvie­tė A. Sa­muo­lį žais­ti ran­ki­nį. Aloy­zas spar­čiai to­bu­lė­jo, pa­dė­jo ir me­ti­mų pa­tir­tis, ta­po sa­vi­tu ran­ki­nio žai­dė­ju, ge­ru „At­le­to“ ko­man­dos na­riu.

Kau­no „At­le­tas“ ta­po daug­kar­ti­niu Lie­tu­vos ran­ki­nio pir­me­ny­bių nu­ga­lė­to­ju, o 1963 me­tais „At­le­tas“ ta­po SSSR čem­pio­nu ir Aloy­zas su A. Ma­ce­žins­ku ir V. Kont­vai­niu bu­vo pa­kvies­ti į SSSR rink­ti­nę, jie 1964 m. da­ly­va­vo pa­sau­lio čem­pio­na­te Pra­ho­je.

Bai­gęs moks­lus Kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­te Aloy­zas dir­bo Lie­tu­vos ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­jo­je, tre­ni­ra­vo jos ran­ki­nio ko­man­dą.

1975 me­tais Aloy­zas Sa­muo­lis at­vy­ko į Šiau­lius tre­ni­ruo­ti „Tau­ro“ ran­ki­nio ko­man­dą. Rė­mė­ja Šiau­lių te­le­vi­zo­rių ga­myk­la su­da­rė ge­ras są­ly­gas tre­ni­ruo­tis ir da­ly­vau­ti var­žy­bo­se.

A. Sa­muo­lio va­do­vau­ja­mas „Tau­ras“ 1975, 1976, 1977 me­tais ta­po Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo ran­ki­nio tau­rės lai­mė­to­ju, o 1978 m. iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos čem­pio­na­to auk­so me­da­lius. „Tau­ro“ ko­man­da sėk­min­gai žai­dė SSSR 1 ly­gos pir­me­ny­bė­se. 1982 A. Sa­muo­liui su­teik­tas Lie­tu­vos nu­si­pel­niu­sio tre­ne­rio var­das.

A. Sa­muo­lis žy­mią gy­ve­ni­mo da­lį pa­sky­rė jau­nų­jų ran­ki­nin­kų auk­lė­ji­mui. Dir­bo ran­ki­nio tre­ne­riu Pa­ne­vė­žio spor­to mo­kyk­los Šiau­lių fi­lia­le. Bu­vę jo auk­lė­ti­niai, in­ter­na­tie­čiai, sėk­min­gai žai­dė „Tau­ro“, „Gra­ni­to“, „Pe­da­go­go“ ir ki­to­se ko­man­do­se.

Tre­ne­riu dir­bo ir ki­to­se mies­to spor­to mo­kyk­lo­se. Aloy­zas bu­vo reik­lus, tei­sin­gas tre­ne­ris, iš­di­dus, ta­čiau drau­giš­kas, mė­go sai­kin­gą su­bti­lų hu­mo­rą. La­bai ver­ti­no drau­gų spor­ti­nin­kų ir kla­sės drau­gų bi­čiu­lys­tę, gy­ve­nan­čių ir gy­ve­nu­sių Šiau­liuo­se bei jau­nys­tės mies­te Ši­lu­tė­je.

Aloy­zo gy­vy­bė už­ge­so li­go­ni­nė­je Šiau­liuo­se 2018 va­sa­rio 5 die­ną. Jo pa­lai­kai il­­sisi Ši­lu­tės ka­pi­nė­se šei­mos ka­pe.

skrastas.lt