Lietuvininkų ir Tilžės gatvių rekonstrukcija prasidės po miesto šventės

Vis į paviršių išlendantys skauduliai

Vienas jų – tebevykstanti aštri polemika dėl Lietuvininkų ir Tilžės gatvių rekonstrukcijos planuojamų nupjauti medžių. Komiteto pateiktas paklausimas buvo kiek siauresnis: „Dėl Lietuvininkų ir Tilžės gatvių medžių kamienų skenavimo mažos vertės pirkimo neskelbiamos apklausos būdų“. Posėdyje dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus, į kurį ir buvo nukreiptos komiteto pirmininko Zigmanto Jauniaus kritikos strėlės. Atsakydamas į klausimą dėl atsiskaitymo už ekspertų atliktų medžių kokybės patikrą ir inventorizaciją, R. Rimkus akcentavo, kad jokių nuostolių dėl to Savivaldybės administracija nepatyrė, išskyrus kai kuriuos moralinius aspektus. Pasamdytas ekspertas, fitopatologas Remigijus Bakys iš Kauno dėl didžiulio spaudimo jo atžvilgiu ir „pilamo urvo“ pasitraukė ir, peržegnojęs Šilutę, sakė čia niekada nebegrįšiantis. Tyrėjas R. Žilinskas irgi nepaėmė nė cento. O kita mokslininkų grupė, kurią pasamdė visuomeninkai „S.O.S Šilutės medžiai“ su savo advokatu S. Dambrausku parašė raštą, kuriame paprašė sudaryti sutartį, kad už atliktą ekspertizę būtų sumokėta atitinkama suma.

Meras V. Laurinaitis apgailestavo, kad arboristai norėjo pasipinigauti, bet nesusitarė tarpusavyje, ėmė vieni kitus juodinti. Jo nuomone, šiuo metu viešojoje erdvėje stengiamasi sudaryti tokią opiniją, kad Savivaldybėje dirba kažkokie barbarai, norintys sudarkyti miesto veidą. „Tai jau politikavimas ir labai gaila, kad dar nepradėjus darbų, jau aiškinama, kaip viskas yra blogai, nors kritika turėtų būti išsakoma jau po rekonstrukcijos, jei kažkas būtų padaryta ne taip“, - sakė meras. Administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Pozingis buvo konkretesnis sakydamas, kad sutartys tebegalioja, rangovai yra, vyko viešas projekto aptarimas, jis yra suderintas su visomis institucijomis, leidimai gauti, o įstatymų turi irgi laikytis visi. „O tai dabar ateina iš gatvės visuomenininkas ir sako „stop“, aš manau kitaip. Kas jis toks, ką jis yra baigęs, kokia jo kompetencija, kad gali nurodinėti“, - piktinosi pavaduotojas. Jis taip pat priminė ir Lietuvininkų bei Tilžės gatvėse gyvenančių žmonių prašymus iškirsti peraugusius medžius, nes jų lajos užstoja langus ir nuolatinė prieblanda kambariuose jau įgrįsusi iki gyvo kaulo. O plynai iškirsti medžių niekas nesiruošia, o tik bus sutvarkytos šių gatvių šalikelės - vienoje bus atsodinta viena, o kitoje dvi eilės jaunuolyno. Tolėliau augančių medžių lajos bus genėjamos ir tvarkomos. Ir nors kai kurie komiteto nariai sutiko, kad projektą vykdyti reikia, pirmininkas Z. Jaunius pareiškė, kad šiuo metu kirsti medžius, kai sužaliavusi visa lapija, būtų barbarizmas. Į tai buvo atsakyta, kad viskas jau turėjo būti sutvarkyta, jei nebūtų to sukelto ažiotažo ir trukdymų. Tačiau, Z. Jauniaus nuomone, R. Rimkus turėtų palikti šias pareigas, nors pats vedėjas to daryti nesiruošia, o ir meras sakė pretenzijų jam neturįs.

Kitas skaudulys – šiukšlės

Jau šeštus metus Savivaldybei nepavyksta surasti tinkamo operatoriaus, kuris būtų atsakingas už kompleksinį buitinių atliekų tvarkymą ir išvežimą. Neseniai skelbtas konkursas vėl neįvyko, nors jame buvo pareiškę norą dalyvauti trys kandidatai. Tačiau vieni pasiūlė per didelę kainą, kiti lyg ir tapo laimėtojais, bet nepateikė duomenų apie svėrimo įrangos įsigijimo galimybes bei kainą, taigi vėl bus skelbiamas naujas konkursas, vėl praeis nemažas laiko tarpas, o problemos tiktai didėja. Ne kažin ką tegali padaryti ir visuomenininkų sudaryta darbo grupė, kuriai buvo suteikta galimybė parengti antrinių žaliavų išvežimo sąlygas. Nors vieną konkretų žingsnį jie žengė patikrindami keliolika konteinerių ir pateikę savo išvadas. Z. Jauniaus nuomone, į konkursą kandidatai turėtų atsinešti pasiūlymų garantijas, o laimėjus konkursą ir jų nesilaikant, pritaikyti atitinkamas sankcijas.

Nemokame ar nenorime rūšiuoti

Nors šiuo metu rajone yra apie 8 tūks. konteinerių, šiukšlių kiekis nuolatos auga, kai gyventojų skaičius mažėja. Pagrindinė problema, anot V. Pozingio, yra antrinių žaliavų išvežime. Padėtis turėtų pagerėti, kai bus įrengti pusiau požeminiai, aptverti konteineriai, o išvežamos šiukšlės bus sveriamos. Šiuo metu situacija tokia, kad už daugiabučių namų, garažų savininkus dažnai turi mokėti individualių namų savininkai, nes į jų konteinerius suveža savo atliekas būtent daugiabučiuose gyvenantys. R. Rimkaus nuomone, tokius šiukšlintojus turėtų sudrausminti įrenginėjamos prie konteinerių vaizdo stebėjimo kameros. Buvo pastebėta, kad dar nemokame atliekų rūšiuoti, šiuos įgūdžius reikia pradėti formuoti jau ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. R. Rimkus sakė, kad informacijos apie tai yra pakankamai. Praėjusiais metais gyventojams buvo išdalinta 14 tūks. lankstinukų, kabinami skelbimai, mokyklose vyksta edukaciniai užsiėmimai, prie konteinerių yra pranešimai, kur galima pristatyti stambiagabarites atliekas. Jis pastebėjo, kad rūšiavimas vis auga, tačiau gyventojų sąmoningumo dar stinga. Niekas iš posėdyje dalyvavusių neprieštaravo, kad iš žvejų mėgėjų nusipirktų leidimų dalis sumos būtų skiriama Nemuno deltos pakrančių valymui, nors padėtis šiek tiek yra pagerėjusi, kai buvo imta supirkinėti plastikinę tarą. Posėdžio pabaigoje buvo priimtas žodinis sutarimas, kad reikėtų surengti visų suinteresuotų pusių išvažiuojamąjį posėdį, tačiau, kaip sakė komiteto narys R. Ambrozaitis, jis duos naudos tik tuomet, jei bus parengti konkretūs klausimai, numatyta tiksli darbotvarkė ir priimti aiškūs sprendimai bei jų įgyvendinimo būdai.