In memoriam Renatai Petrenkienei 1953 - 2018

2018-06-20, Šilutės pirmoji gimnazija

Gyventi, pamilti, padėti – toks buvo Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos Renatos Petrenkienės gyvenimo credo.

Beveik tris dešimtmečius mokytoja perteikė gimnazistams etikos subtilybes, padėjo pažinti karjeros kelią. Visus aplinkinius žavėjo savo plačia erudicija, subtiliu pedagoginiu taktu, nuoširdžiu bendravimu, švelnumu ir paprastumu, begaliniu noru padėti.  Ne be reikalo mokiniai ją vadino, vadina ir turbūt dar ilgai vadins  Mokytoja – užuovėja,  Gyvenimo mokytoja, kuri skatino judėti toliau, kad ir kas nutiktų.

Mokytoja Renata Petrenkienė visų ją pažinojusių atmintyje išliks kaip pedagoginio meistriškumo, moteriškos elegancijos, vaizdingos iškalbos pavyzdys.

Su mokytoja Renata Petrenkiene atsisveikinome 2018 m. birželio 20 d.

 


Straipsnio komentarai

Gintė2018-06-23
Niekada nepamiršiu mūsų pirmojo susitikimo...kai jauna, atsargi, baukšti, bijanti net savo šešėlio mergina peržengė klasės slenkstį. Taip, tai buvo įprasta Etikos pamoka...aišku visi galvoja,kad etikos pamokas renkasi tie, kurie bėga nuo tikybos...gal ir taip. Bet ne tai dabar svarbiausia. Renata (Renutė,mažai kas žinojo šį vardą) tiesiog dirigavo pamokai,virtuoziškai ją vedė ten kur reikia, palietė tas temas, kurias reikia...pamenu, kad kalbėjome apie skaitymą, jo teikiamą malonumą. Ir tai kas mes iš tiesų... O po to sekė ilga draugystė ir daug visko...patirto,išgyvento,iškalbėto...kas niekada nepasimirš...ko niekada nenusitemps laikas...Mokytoju gali vadintis tik tas, kas sugeba eiti per apsemtas pievas, įžvelgti tuos apsemtus laukus ir atrasti vietą, kur galima įkurti ugnį ir įsikurti. Mokytoja Renata ir buvo toji Mokytoja,kuri visada žinojo kada ir kur toji ugnis rusena...kada ir kaip stipriai reikia įpūst,ar tiesiog žavėtis kaip ji dega...bet niekada neleisti sudegti. Kas dabar globos tas karštas, smilkstančias, degančias sielas...? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Butkienė2018-06-20
Nepažinojau asmeniškai mokytojos Renatos. Tačiau praėjusių mokslo metų pradžioje mano anūkės klasė gavo naują auklėtoją. Iš pirmų dienų mokytoja jiems labai patiko. Ir visada kai susitikdavau su anūke, daug pasakodavo kokią nuostabią , pagaliau, gavo auklėtoją. Negalėjo atsidžiaugti. Tokios mokytojos vedami vaikai kitomis akimis pasižiūri į mokytojo profesiją, į tai kiek gėrio ir susižavėjimo ji gali teikti. Supratau,kad jie gavo nuostabų žmogų, mokytoją, draugę, mamą. Per tokį trumpą laiką suteikusi savo auklėtiniams tiek daug gerų emocijų, prisiminimų. Todėl labai gaila, kad jos nebėra. Liūdžiu kartu su jos auklėtiniais, su savo anūke, kuri labai sujaudinta šios netekties. Amžinos ramybės Mokytoja ir Dievo globos. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Rūta2018-06-20
Labai gaila, kad tokia nuostabi mokytoja paliko šį pasaulį :( Komentaras patinka Komentaras nepatinka
:(2018-06-20
:( Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?