Lietuvoje daugėja padirbtų eurų: kaip nepakliūti į sukčių pinkles?

2015-01-11, Dovydas Pancerovas, 15min.lt
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. / Prekybos centro „Maxima“ kasininkės pasiruošusios priimti eurus
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. / Prekybos centro „Maxima“ kasininkės pasiruošusios priimti eurus

Lietuva prisijungė ne tik prie euro zonos, bet ir pateko į tarptautinių pinigų klastotojų grupuočių akiratį. Jau per pirmąją savaitę suklastotų banknotų Lietuvoje buvo išimta beveik tiek pat, kiek anksčiau per metus. Tiesa, bendras suklastotų banknotų skaičius mūsų šalyje kol kas yra menkas. Pareigūnai pataria, kaip atpažinti padirbtus eurus.

Kol kas daugiausia padirbtų eurų užfiksuota Jonavoje. Pavyzdžiui, vyras pardavė nepažįstamajam žaidimų kompiuterį, o už daiktą gavo beverčių popierių krūvelę. Netikrų banknotų Jonavoje gavo ir taksistai, ir pardavėjos.

Taip pat padirbtų banknotų buvo aptikta Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Šalčininkuose.

Visais atvejais žmonės turėjo 1-2 suklastotus 20-50 eurų banknotus. Didelių sumų kol kas neužfiksuota. 

„Lietuva tapo Euro zonos narė, euras tapo pagrindine mokėjimo priemone, todėl natūralu, kad padaugėjo klastojimo atvejų“, – sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Darius Zasas.

Kriminalistas pasakojo, kad anksčiau per metus iš rinkos būdavo išimama apie 500-600 suklastotų litų ir apie 50-100 suklastotų eurų banknotų. 

„Nors nuo naujos valiutos įvedimo praėjo savaitė, šalyje jau pasitaikė virš 30 atvejų, kai buvo bandoma atsiskaityti, kaip įtariama, padirbtais euro banknotais“, – sakė pareigūnas D.Zasas. 

Kitaip tariant, per pirmąją euro įvedimo savaitę pasitaikė beveik tiek klastojimo atvejų, kiek anksčiau per metus.

Padirbtų eurų kiekis – mažas

Kriminalistas D.Zasas pabrėžė, kad to buvo galima tikėtis, nes eurų rinkoje yra gerokai daugiau nei litų. 

Lietuvoje apyvartoje buvo apie 91 milijonas lito kupiūrų, kurių vertė buvo apie 11 milijardų litų. O eurų skaičius yra gerokai didesnis. 2014 metais Europos Sąjungoje cirkuliavo apie 17 milijardų euro kupiūrų, kurių vertė siekė 956 milijardus eurų. 

„Lyginti lito ir euro kupiūrų skaičių tai tas pats, kas bandyti sulyginti Vilniaus televizijos bokštą su 175 centimetrų ūgio žmogumi. Skirtumas yra įspūdingas. Tas pats ir su padirbtais banknotais – litas, kaip klastojimo objektas, buvo įdomus tik Lietuvos nusikaltėliams, o euras domina visos Europos kriminalinį pasaulį“, – aiškino pareigūnas.

Kriminalistas sako, kad padėtis Lietuvoje nėra išskirtinė: „Išimtų padirbtų banknotų kiekis, palyginus su Lietuvoje cirkuliuojančių eurų kiekiu, yra tikrai labai mažas. Tokia situacija yra ir kitose euro zonos valstybėse.

Kaip teigia Europos centrinis bankas, euras yra patikima ir saugi mokėjimo priemonė. Policija yra pasiruošusi ir bendradarbiaudama su Lietuvos banku, Europolu bei kitomis teisėsaugos institucijomis, kruopščiai tiria kiekvieną galimai padirbtų eurų atvejį.“

Lietuvoje likviduota netikrų eurų spaustuvė

Pareigūnas pasakojo, kad yra du banknotų padirbinėjimo būdai.

Lietuvos nusikaltėliai litus padirbinėjo spalvoto kopijavimo būdu. Tam naudojamas kompiuteris, skeneris ir rašalinis arba lazerinis spausdintuvas. Šis būdas yra paprastas ir pigus, tačiau banknotų kokybė – prasta.

„Tokiu būdu dažniausiai padirbinėjami nedideli kiekiai banknotų, klastojimo kokybė dažniausiai nėra labai gera. Taip padirbti banknotai realizuojami artimiausioje teritorijoje“, – aiškino kriminalistas D.Zasas. 

Europos nusikaltėliai, kurie klastoja eurus ir platina juos tarptautiniu mastu, naudoja profesionalesnę įrangą, todėl banknotų kokybė yra geresnė. Tai daroma ofsetinės spaudos būdu ir reljefinėmis klišėmis. 

Tiesa, vienoje iš pirmųjų Lietuvoje likviduotų eurų padirbinėjimo spaustuvių taip pat buvo naudojama tokia įranga.

Kaip atpažinti klastotę?

Į ką reikia atkreipti dėmesį, kad nepatektumėte į sukčių nagus? Yra keletas būdų, kaip atpažinti suklastotus pinigus. Tai vadinama „3P metodu“ – pinigą reikia pačiupinėti, pakreipti ir pažiūrėti prieš šviesą.

Pirmiausia banknotą reikia pačiupinėti ir pasistengti pajusti, ar popierius šiugžda, ar yra spaudos nelygumų. 

Tada pažiūrėti prieš šviesą. Turi būti matomi vandens ženklai (arka arba langai, banknoto nominalas, o naujojoje eurų serijoje – deivė Europa), apsauginis siūlelis, (matomas tik pakėlus prieš šviesą), sutapimo ženklas. 

Galiausiai pakreipti banknotą ir pabandyti pamatyti hologramą (vaizduojami nominalo skaičiai ir simboliai kinta pakreipus banknotą), blizgančią juostelę (reverse su euro simboliu ir nominalo skaičiumi), spalvą keičiantį nominalo skaičių.

Kriminalistas D.Zasas sako, kad klastotę gali išduoti net serijos numeris. Reiktų atkreipti dėmesį į 20 eurų banknotą, kurio serijos numeris yra T55501929854, o taip pat – 50 eurų banknotą, kurio serijos numeris prasideda simboliais S60339798.

Ką daryti, gavus suklastotą banknotą?

„Jei žmogus įtaria, kad pateko netikras banknotas, tai turėtų nuvykti į banką ir šį pinigą patikrinti. Jokiu būdu nereikia bandyti realizuoti tokio banknoto, nes už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – aiškino pareigūnas.

Dažnai pasitaiko atvejų, kad banknotas yra tikras, tik jis yra fiziškai ar chemiškai paveiktas ir atrodo kaip padirbtas.

Jei patikrinimo metu paaiškėja, kad pinigas yra tikras, Lietuvos bankas išduoda naują banknotą.

„Jei pilietis nežinojo, kad realizuoja padirbtą banknotą, jis tiesiog bus apklaustas ir sugaiš šiek tiek laiko, kol bus užpildyti dokumentai. 

Žinoma, patirs ir materialinių nuostolių“, – sakė kriminalistas D.Zasas.

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!