Kaimo reikalų komitetas: ir išklausyta, ir apsispręsta

2018-06-28

Šiandien įvykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje kartu su Žemės ūkio ministerijos atstovais aptarta daug žemės ūkiui šiuo metu aktualių klausimų.

Baigiantis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradėjo pasėlių įvairinimo ir šienavimo reikalavimų patikras. Tokių patikrų numatyta atlikti 6 tūkst. Tikimasi, kad visas jas pavyks baigti iki rugsėjo vidurio. NMA atstovai pabrėžė siekiantys nuolat tobulinti veiklą, kad žemdirbiams taptų draugais, o ne priešais. Atlikus 2017 m. sankcijų analizę, šiems metams pasiūlyti net 34 patobulinimai.

Kadangi smulkiųjų ūkių rėmimas ir skatinimas yra vienas iš Lietuvos žemės ūkio prioritetinių krypčių, KRK priėmė sprendimą siūlyti Žemės ūkio ministerijai nustatyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. tiesioginių išmokų sumai, viršijančiai 150 000 Eur, būtų taikomas 100 proc. mažinimas. Be to, siūloma numatyti, kad iš subjektui priskaičiuotos paramos sumos būtų išskaičiuoti ūkininko ankstesniais kalendoriniais metais už žemės ūkio veiklą faktiškai išmokėti atlyginimai, tarp jų ir su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos. Galutinį sprendimą dėl tiesioginių išmokų ribojimo modelio, taikomo nuo 2019 m., priims Žemės ūkio ministerija ir iki š. m. rugpjūčio 1 d. pateiks Europos Komisijai.

KRK posėdyje daug dėmesio skirta maisto grandinės tobulinimui ir ekologiškų produktų vartojimo skatinimui viešojo maitinimo vietose. Išklausęs įvairių institucijų atstovų pasisakymus, KRK pirmininkas Andriejus Stančikas konstatavo, kad pagrindinė problema – savivaldybių neaktyvumas. „Visos detalės sudėtos, bet mechanizmas neveikia. Trūkumas – iniciatyvos nerodymas“, – apgailestavo A. Stančikas. Tačiau to tikrai negalima pasakyti apie visas savivaldybes. Štai Ukmergės rajono savivaldybė nuo rugsėjo mėnesio vykdys bandomąjį projektą: Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariai dviem šio rajono darželiams pradės tiekti ekologiškas daržoves, vaisius, grūdų produktus.

Posėdyje buvo labai įdėmiai išklausytas žemės ūkio viceministrės Ausmos Miškinienės pranešimas apie sausros padarinius ir jų poveikio mažinimo priemones. Ilgai lauktas lietus nepadėjo – stichinė sausra yra apėmusi 11 savivaldybių. Dar 17 savivaldybių užsitęsęs sausasis periodas yra pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio – rodiklius. Prognozuojama, kad užsitęsus sausringam periodui, vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdaliu mažesnis nei 2017 m., o regionuose, kuriuose tęsiasi stichinė sausra arba yra užsitęsęs sausasis periodas, derlius gali būti mažesnis 50 proc. ir daugiau. Atsižvelgiant į tai, kad nuo sausros padarinių žemdirbiai gali draustis, jiems valstybės parama už patirtą žalą dėl sausros negali būti teikiama. „Nors ES ir valstybės lėšomis kompensuojama dalis pasėlių draudimo įmokų, deja, šiemet nei vienas ūkininkas nėra apsidraudęs nuo sausros“, – kalbėjo viceministrė.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys kreipėsi į Europos Komisiją, prašydamas administravimo išlygų dėl sausros padarinių. Ketinama pasinaudoti ir ES reglamentuose numatyta išlyga ir netaikyti sankcijų ūkininkams dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įsipareigojimų pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemones. Žemės ūkio ministerija taip pat siūlys Vyriausybei skelbti Lietuvoje dėl sausros ekstremaliąją situaciją.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar šelpiate benamius?