Smulkių ūkių bendradarbiavimas: mažesni gamybos kaštai, didesnis ūkių našumas

Žemės ūkio sektoriuje bendradarbiavimas dažniausiai suvokiamas, kaip kooperacija, kurios iki šiol ūkininkai vengia, mat jiems ji kelia neigiamas asociacijas susijusias su kolūkių prisiminimais. Vis dėlto pažvelgus tiek į kooperaciją, tiek į bendradarbiavimą iš kitos perspektyvos, taps aišku, kad esama daug ir įvairių bendradarbiavimo formų, visai neprimenančių sovietinio palikimo. Sujungę savo jėgas ūkininkai tampa partneriais, kuriuos vienija bendras tikslas – didesnis ūkių našumas ir pelnas. Žemės ūkio ministerija nuolat skatina smulkių ūkių bendradarbiavimą, kadangi tai mažina gamybos kaštus ir suteikia konkurencinį pranašumą.  „Remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius labai svarbu, turime paskatinti juos aktyviau veikti rinkoje, būtent jie prisideda ir išlaiko mūsų kaimą gyvybingu. Bent 10 proc. padidinus mažų ūkių pajamas, matomi ryškūs pokyčiai. Tiek pat padidinus stambiųjų pajamas, tokio efekto nepastebėtume. Todėl svarbu auginti smulkiųjų ūkių pajamas, kad jie taptų gyvybingesni, užsiimtų gamyba, tvirtėtų ekonomiškai, galėtų konkuruoti produkcijos kokybe“, – teigia žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

Ūkininkai, norintys teikti paraišką pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ privalo teikti paraišką kartu su partneriais. Paraiškas gali teikti: smulkieji ūkiai, kurių  žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 eurų ir ne didesnis kaip 15 000 eurų, smulkieji miško valdytojai, kurių miško valda ne didesnė nei 20 ha, labai mažos įmonės, kurios veikia dvejus metus ir ilgiau bei fiziniai asmenys. Visų pareiškėjų projektai bus vertinami atrankos balais, minimali balų suma – 40. Svarbu nepamiršti, kad kuo smulkesni ūkiai dalyvaus projekte, tuo didesnį atrankos balų skaičių pavyks gauti. Ta pati nuostata galioja ir miško valdoms, pavyzdžiui jeigu miško dydis yra nuo 1 iki 3 ha vertinant paraišką toks pareiškėjas gaus 15 balų, o jeigu miško valdos dydis yra nuo 3 iki 7 ha tuomet 10 balų. Taip pat pareiškėjai, kurie ketina vystyti veiklą susijusia su gyvulininkyste, sodininkyste ir daržininkyste, miškų ūkio, kaimo turizmo sektorių plėtra ir įgyvendinus projektą pajamos iš numatyto sektoriaus sudarys ne mažiau kaip 50 proc.  visų veiklos pajamų – gaus net 25 balų,   šiek tiek mažiau – 10 balų gaus projektai, susiję su aplinkosaugos veikla ir klimato kaita.  „Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad labai svarbu, jog tiek pareiškėjas, tiek jo partneriai neturėtų įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir Agentūrai, , projektas turi būti vykdomas LR teritorijoje, užtikrinti tinkamą ir pakankamą projekto finansavimo šaltinį (skolintis galima ir iš  fizinio asmens), taip pat nekilnojamasis turtas (statinys, žemė), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui ir (arba) jo partneriui, (ir (arba) jų sutuoktiniams) nuosavybės teise arba bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai naudojimo nekilnojamuoju turtu tvarka nustatyta notariškai patvirtintoje sutartyje", – teigia Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė. Teikiantys paraišką pagal šią KPP priemonės veiklos sritį  gali prašyti paramos įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinius įrengimus, kompiuterinę ir programinę įrangą, skirtą projekto reikmėms, statyti naujus gamybinius pastatus, rekonstruoti ir remontuoti senus, kurti verslo infrastruktūrą projekto įgyvendinimo vietoje..

Paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės, „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ priimamos nuo birželio 1 d. iki  rugpjūčio 31 d.. Maksimali paramos suma vienam pareiškėjui – 90 000 eurų. Šiam paraiškų  surinkimo etapui skirta 3, 63   mln. eurų.