Kas trečias žmogus be telefono ištvertų tik kelias valandas

2018-07-12
„Fotolia“ nuotr.
„Fotolia“ nuotr.

Išmanusis telefonas lietuviams tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, turinčia nemažai įtakos jų savijautai. Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas, 39 proc. išmaniuosius telefonus naudojančių gyventojų patirtų diskomfortą, jeigu savo išmanaus įrenginio neturėtų 1–2 valandas. Dar apie ketvirtadalis šalies gyventojų be telefono galėtų ištverti ne ilgiau nei pusdienį. 

„Tyrimo duomenys rodo, kad 97 proc. išmaniųjų telefonų turėtojų šiais įrenginiais naudojasi intensyviai, neretai iki kelių kartų per valandą. Telefonai pasitarnauja ne tik prireikus kam nors paskambinti ar parašyti, bet ir bendrauti socialiniuose tinkluose, fiksuoti vaizdus, pervesti pinigų ar tiesiog praleisti laiką laukiant. Telefonas tapo tokiu svarbiu mūsų palydovu, kad situacijos, kai jo neturime, greitai pradeda kelti stresą“, – tyrimo duomenis komentuoja Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė.

Jaunimas pasigenda greičiau

„Swedbank“ tyrimo duomenys rodo, kad diskomfortą be savo išmaniojo telefono jaustų visų amžiaus kategorijų gyventojai, tačiau jaunimas visgi jo pasigestų kur kas greičiau. Pavyzdžiui, 25–34 amžiaus gyventojų tolerancijos riba siekia 1-2 valandas, tuo metu 55–64 m. amžiaus respondentų − pusdienį.

„Mažesnis jaunesnių respondentų kantrumas rodo, kad jie išmanųjį telefoną naudoja dažniau ir įvairesnėse situacijose, praktiškai – kai tik yra laisva akimirka. Pavyzdžiui, respondentai iki 35 metų telefoną dažniau išsitraukia laukdami eilėje parduotuvėje, valgydami ar važiuodami viešuoju transportu. Net 50 proc. jauniausių, tai yra 18-24 m. metų respondentų, galima sakyti užmiega su telefonu rankose – naršo telefone lovoje bei stengdamiesi užmigti. 55–74 m. amžiaus grupėje taip besielgiančių – vos 6 proc.“, – lygina J. Gumuliauskienė. 

Pasak jos, lietuviai yra labiau prisirišę prie išmaniųjų telefonų nei mūsų kaimynai latviai. Jeigu mūsų šalyje diskomfortą be telefono po 1–2 valandų pradeda jausti kas trečias gyventojas, tai Latvijoje – tik kas penktas.

„Daliai Lietuvos gyventojų telefonas yra toks svarbus, kad palikę jį visai dienai namie jaustųsi blogiau, nei pamiršę pasveikinti draugą, smarkiai vėluodami į darbą ar net sukėlę nedidelį eismo įvykį“, – komentuoja J. Gumuliauskienė.

Mobiliąja bankininkyste naudojasi pusė apklaustųjų

Tyrimo duomenimis, išmaniųjų telefonų turėtojų dažniausiai naudojama funkcija vis dar išlieka balso skambučiai, kuria kasdien naudojasi 90 proc. apklausos dalyvių. Antrojoje vietoje (62 proc.) – tekstinių žinučių (SMS) siuntimo paslauga. Tiesa, pastarąją jau praktiškai prisivijo socialiniai tinklai – kasdien į juos užsuka 6 iš 10-ies išmaniųjų telefonų naudotojų.

Lygiai pusė apklaustųjų teigia, kad išmaniajame telefone naudojasi ir mobiliosios bankininkystės funkcija. Per pastaruosius 12 mėnesių gyventojai dažniausiai telefonu tikrino sąskaitos likutį ar peržiūrėjo atliktas operacijas (55 proc.), apmokėjo sąskaitą (45 proc.) ar įsigijo prekių ir paslaugų, pavyzdžiui, bilietų, maisto, drabužių ar panašiai (42 proc.).

„Tyrimo rezultatai patvirtina klientų elgsenos tendencijas, kad telefonu vis dažniau atliekamos finansinės operacijos, sumokama už prekes ir paslaugas. Telefono kaip mokėjimo priemonės svarba ateityje sparčiai augs: jau greitai pristatysime atnaujintos „Swedbank“ programėlės bandomąją versiją, kuri turės bekontakčių atsiskaitymų telefonu funkciją. Tai reiškia, kad visuose prekybos taškuose, kurie priima bekontakčius atsiskaitymus kortele, „Swedbank“ klientai su „Android“ įrenginiais už pirkinius galės sumokėti telefonu“, – sako „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė.

Gyventojų apklausos duomenimis, 30 proc. išmaniųjų telefonų turėtojų pageidauja tokios bekontakčių atsiskaitymų telefonu galimybės. Ji būtų ypač paklausi tarp išsimokslinusių 25–34 m. amžiaus gyventojų, gaunančių didesnes pajamas ir gyvenančių šalies didmiesčiuose.

Šiuo metu „Swedbank“ mobiliąja programėle Lietuvoje naudojasi apie 400 tūkst. banko klientų, tai didžiausias skaičius visose Baltijos šalyse.

Visuomenės nuomonės apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Rait“ 2018 m. balandžio mėnesį. Apklausos metu visoje Lietuvoje apklausta 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 m. amžiaus.

ve.lt


Straipsnio komentarai

va va2018-07-17
nauja karta auga. atimk telefoną nebežinos ką daryti Komentaras patinka Komentaras nepatinka
go2018-07-12
drąsiai parom galėčiau išbūti. Jeigu tik turėčiau žadintuvą ne telefone, tai savaitėm. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar esate drausmingas vairuotojas kelyje?