Savo rankomis pastatė kurėną, kuriuo raižys Kuršių marias

2018-07-13, G. Pilaitis
Baldininkų autentiškai atkurtas senovinis kurėnas iš Kintų įlankos leidosi i pirmąją kelionę. G. Pilaičio nuotrauka.
Baldininkų autentiškai atkurtas senovinis kurėnas iš Kintų įlankos leidosi i pirmąją kelionę. G. Pilaičio nuotrauka.

Šilutės rajone veikiančio koncerno SBA baldų fabriko „Germanika“ darbuotojai padarė tai, ko dar niekam nebuvo pavykę – pagal senus brėžinius atkūrė archaišką Kuršių marių burinę valtį – kurėną. Tradicinis plokščiadugnis laivas, kokiais kadaise plaukiojo žuvų supirkėjai (fišmasteriai), pašventintas pagal šimtametes tradicijas ir iškilmingai nuleistas į vandenį per įmonės šventę vaizdingos Kintų įlankos uostelyje.

Dovana - valstybės šimtmečiui

Vienos moderniausių Lietuvos baldų gamybos įmonių Germanika“ darbuotojai kurėną laisvu nuo darbo metu statė savo rankomis. Neįprastame socialiniame projekte „Ko negali vienas – gali visa komanda“ dalyvavo daugiau kaip 300 baldininkų ir jų šeimų narių. Į pirmąją kelionę su įgula išplaukęs aštuonių metrų ilgio kurėnas – Šilutės rajono baldininkų dovana valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai. „Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse nuleistą į vandenį „Germanikos“ vardu pavadintą savo kurėną dedikuojame įsimintinai mūsų valstybės sukakčiai. Tikiuosi, kad prisidėję prie jo statybos žmonės neapleis nei Kuršių marių, nei Lietuvos ir dar kartą įrodys, kad mediniais laivais plaukioja stiprūs, tvirtos dvasios, savo gimtinę mylintys žmonės“, - per iškilmes kalbėjo „Germanikos“ direktorius Rolandas Baltuonis. Baldininkai atkūrė ne tik unikalų istorinį Kuršių marių laivą, bet ir atgaivino šimtamečius Kuršių marių ritualus, kokių būta senaisiais laikais nuleidžiant naujas burvaltes į vandenį. Kurėnas žvejams - ir darbo priemonė, ir būstas.   Pirmoji „Germanikos“ įgula, į kurią buvo pakviestas SBA koncerno prezidentas Arūnas Martinkevičius bei kiti vadovai, į kelionę išlydėtas pagal senovines vietinių gyventojų tradicijas - su duona, druska ir česnakais. 

Laivo bortus apibarstė druska

Pirmiausia kurėno stiebe buvo iškelta vėtrungė – pagal ją „Germaniką“ Kuršių marių platybėse bus galima atskirti iš tolo. Burvaltės bortai apšlakstyti alumi, denio antstatas, stiebas,  išplakti  šermukšnio šaka, kad prie laivo nesiartintų piktosios dvasios. Seniausias pamario krašto žvejas Remigijus Rimkus kurėno šonus dar apibarstė ir druska. Pirmoji įgula, papuošta šermukšnių vainikais, prieš kelionę pavaišinta rugine duona, o trupiniai sumesti į vandenį Kuršių marių dievybėms pamaloninti. Vyrams prisakyta mariose šlakelį alaus išlieti ir Bangpūčiui.  Dievybių Kuršių mariose knibždėte knibžda, tad irkluotojams moterys į kišenes dar pridėjo ir česnakų, kurių kvapas, pasirodo, geriausiai atbaido Kintų ir Drevernos švendrynuose įsitaisiusį nevidoną - kipšą Peterį, kuris nuolat klaidina žvejus, iš jų tinklų graibsto laimikį, krečia visokias išdaigas. Po apeigų, perkirtus lyną, augalotų vyrų komanda „Germaniką“ mediniu lentų taku nurideno į įlanką. Marių pakrantės seklios, tad laivą teko stumti iki gilesnių vandenų. Po to, sušokę į burvaltės denį, vyrai griebėsi irklų. Toliau nuo kranto, pasigavusi palankų vėją, kurėno įgula iškleidė baltasparnę burę.

Padėjo garsus Rusnės laivadirbys

Mariose „Germaniką“ pasitiko keturi Lietuvos tradicinių laivų asociacijos kurėnai. Tarp jų buvo didžioji Lietuvos jūrų muziejaus burvaltė ir Nidos tautodailininko Eduardo Jonušo atkurtas ąžuolinis kurėnas „Kuršis“. Pamario krašto laivadirbystės paveldo puoselėtojai baldininkų kurėną priėmė į savo šeimą. Grįžusią „Germaniką ir jos įgulą prieplaukoje apspito smalsuoliai. Žmonės grožėjosi marių panoramą papuošusiais senoviniais laivais. Kurėno nuleidimo į vandenį šventei ir apeigoms vadovavę Rusnės etnografinio kolektyvo „Sklada“ pasakoriai priminė Kuršių marių burvalčių, žvejybos istoriją. „Kai burvaltes Kuršių mariose pakeitė motoriniai laivai, liko tik prisiminimai ir ilgesys. O juk marios be kurėnų ir burių – kaip žmogus be sielos. Sakūtėlių kaime įsikūrę baldininkai nusprendė atkurti vieną iš kadaise išnykusių plokščiadugnių marių laivų“, - pasakojo „Germanikos“ direktorius Rolandas Baltuonis. Baldininkai į pagalbą pasitelkė didžiulę patirtį sukaupusį laivadirbį, Nacionalinių ekspedicijų kurėnais dalyvį, rusniškį Simą Knapkį. Per pusmetį atkurta burvaltė, kurios atvaizdas likęs tik senose graviūrose.

Kitas užmojis - suvaldyti kurėną

R. Baltuonis prisipažino nesitikėjęs, kad žmonės taip noriai įsitrauks į darbą: „Mūsų įmonė veikia kaimo vietovėje, suvažiuojame dirbti iš aplinkinių rajonų, o paskui išsiskirstome. Pamanėme, kad mus gali vienyti ne vien tiktai darbas, bet ir prasminga, visus uždeganti ir vienijanti idėja, todėl ryžomės statyti kurėną. Džiaugiuosi, kad viskas vyko taip, kaip sumanyta, o dabar mokysimės buriuoti“. Atkurdami kurėną, baldžiai viską darė patys savo rankomis – ruošė medieną, tašė, obliavo, dervavo, pjovė, impregnavo, žymėjo ir jungė lentas, montavo laivo ragus ir špantus, gamino įvairias kurėno konstrukcijos detales, buriavimo inventorių. Borto lentoms išlenkti buvo pagaminta speciali krosnis. Talkininkų toli ieškoti nereikėjo – prie statybos prisidėjo „Germanikos“ darbuotojų šeimų nariai. „Germanika“ - viena didžiausių vilktų korpusinių baldų gamintojų Europoje. Iš čia skandinavų koncernui „Ikea“ tiekiami baldai pasklinda po visą pasaulį. Įmonėje įgyvendintos šiuolaikiškos technologijos, veikia robotai, tačiau net ir įgudusiems baldininkams kurėno statyba buvo nemenkas iššūkis – visus darbus teko atlikti rankomis. „Reikalavimai ir baldams, ir mediniams laivams yra vienodi – saugumas, kokybė, efektyvumas. Tik jeigu, gaminant baldus, dar įmanoma milimetro dalių paklaida, tai senovinio laivo statytojai tokios prabangos sau leisti negali – visos lentos turi būti sujungtos be mažiausių tarpų“, - kalbėjo R. Baltuonis.

Gausins Kuršių marių flotilę

Naują marių laivą papuošė „Germanikos“ ženklas. Šiuo plokščiadugniu kurėnu vienu metu gali plaukti dešimties žmonių įgula. Vasarą jis stovės Kintų uostelio prieplaukoje, o kitu metų laiku bus saugomas įmonės teritorijoje. Išvydę plaukiantį „Germanikos“ laivą, senovinių burvalčių flotilę svajoja papildyti ir kitų koncerno SBA įmonių darbuotojai - „Šilutės baldai“, atrodo, jau pasiryžę statyti savąjį, gal net kiek didesnį kurėną, o „Klaipėdos baldai“ dar neapsisprendę. Kintų įlankos šventėje šurmuliavo kone visi „Germanikos“ darbuotojai su savo šeimomis. Pievoje įrengtame didžiuliame ekrane jie stebėjo pirmojo kurėno  vaizdus, suko ratelius, dainavo, Vydūno kultūros centro užsiėmimuose dideli ir maži šventės dalyviai mokėsi piešti, spalvinti vėtrunges. Susėdę prie plačių stalų, iškilmių dalyvai galėjo pasistiprinti - vaišinosi virėjų siūlomu gardžiu šiupiniu, keptomis dešrelėmis su bulvėmis, rūkyta žuvimi, kitais pamario kraštui būdingais valgiais ir užkandžiais.

Rodo pavyzdį visai Lietuvai

SBA koncerno vadovai  ne tik pasveikino, bet ir apdovanojo akcijos „Ko negali vienas – gali visa komanda“ dalyvius. Aktyviausiems atiteko bilietai į kruizą po Baltijos jūrą. Tarp apdovanotųjų buvo ir tokių darbštuolių, kurių pastangos įvertintos netikėta, bet itin malonia dovana - laisvadieniu. „Džiaugiuosi šiuo kurėnu ir man patikėta garbe  jį išbandyti. Tai simbolis, kaip, sutelkę jėgas, galime užsibrėžti prasmingus tikslus ir pasiekti norimų rezultatų. „Germanikos“ žmonių vienybė, jų užsidegimas – sektinas pavyzdys kitiems ir visai Lietuvai“, - per iškilmes pažymėjo SBA vedlys A. Martinkevičius. SBA koncernas yra viena didžiausių lietuviško kapitalo verslo grupių, kurios veikla sutelkta baldų gamybos, lengvosios pramonės, nekilnojamojo turto sektoriuose. Koncernas valdo baldų įmones „Klaipėdos baldai“, „Šilutės baldai“, „Visagino linija“, „Germanika“, „Kauno baldai“ ir „Mebelain“, lengvosios pramonės įmones „Utenos trikotažas“, „Šatrija“ ir „Mrija“, nekilnojamojo turto įmonių grupę „Urban Inventors“.

lrytas.lt


Foto galerija

Straipsnio komentarai

nu2018-07-19
Paklauskit savo valdžios kiek tas kurėnas atsiėjo ir kad nuo jusu uždirbtu pinigu valdžia tryliktus prieš naujus išsimoka o jum juodadarbiam naujiems koki nieknieki numes ir busit patenkinti Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Laurynas2018-07-16
Dirbu čia ir tikrai ne už minimumą. Ir labai didžiuojuosi, jog įmonė galvoja ne tik apie pelną, o ir apie nesavanaudiškus pilietiškus darbus Komentaras patinka Komentaras nepatinka
nerašykit vėju, pavyduoliai2018-07-16
nerašykit vėju, pavyduoliai Komentaras patinka Komentaras nepatinka
nu2018-07-15
Samdo žmones per Biuro moka minimuma ir baldus gamindami laivus pradėjo statyti ? Juokinga ir apgailėtina Komentaras patinka Komentaras nepatinka
nu2018-07-15
Nu tik nereikia rašyti nesamoniu kad niekas iki šiol dar nėra pastates kurėno kuris plauktu . Apie dešimt metu atgal iš Švėkšnos vyrukai dirbo Klaipėdoj prie tokio projekto ir jį pabaigė Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?